Rusija pasmerkė „YouTube“ sprendimą panaikinti valstybės finansuojamo „RT“ transliuotojo kanalus vokiečių kalba dėl „dezinformacijos“, teigdama, kad jų atsakas į tai galėtų būti Vokietijos žiniasklaidos ar netgi „YouTube“ blokavimas.
Antradienį, „YouTube“ paskelbė panaikinusi „RT“ kanalą vokiečių kalba ir „DFP“ kanalą dėl pakartotinių covid-19 dezinformacijos politikos pažeidimų. Atsakydama į Maskvos kaltinimus dėl bendradarbiavimo, Vokietijos vyriausybė atsakė, jog neturi nieko bendro su JAV kompanijos veiksmais.
„Tai tikras žiniasklaidos karas, kurį paskelbė Vokietija prieš Rusiją“, – „Twitter“ rašė vyriausioji „RT“ redaktorė Margarita Simonian, ragindama Rusijos vyriausybę uždrausti Vokietijos žiniasklaidą, įskaitant „Deutsche Welle“ (DW), „ARD“ ir „ZDF“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmirtijus Peskovas reporteriams sakė, kad Rusijos valdžia neturėtų „rodyti jokios tolerancijos“, kaip jis įvardijo, „cenzūrai“ ir „informacijos skleidimo per žiniasklaidą kliudymui“.
„Jei mūsų atsakingos tarnybos išsiaiškins, jog tai pažeidžia mūsų įstatymus, tuomet tikimybė priversti „YouTube“ laikytis mūsų įstatymų neturėtų būti atmesta“, – sakė D. Peskovas. Toks jo pasisakymas visuomenę pasiekė praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba „Roskomnadzor“ pagrasino užblokuoti „YouTube“ šalyje, jei ji neatkurs užblokuotų kanalų.
Anot M. Simonian, „Roskomnadzor“ pareikalavo „Google“, kurios motininei įmonei „Alphabet“ priklauso „YouTube“, panaikinti visus ribojimus „RT“ kanalui vokiečių kalba ir „DFP“ kanalui. Priešingu atveju, anot „DW“, jei „Google“ neatkurs užblokuotų kanalų, jai teks sumokėti iki 1 mln. rublių (12 tūkst. eurų) baudą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija sutiko su M. Simonian nuomone dėl „RT“ kanalo „YouTube“ platformoje užblokavimo ir pakartojo, kad tai „informacinis karas“ bei teigė, kad jie svarsto imtis atsakomųjų veiksmų.
„Šio incidento pobūdis, kuris puikiai atitinka informacinio karo, nukreipto prieš Rusiją sąvoką, atsakomuosius veiksmus prieš Vokietijos žiniasklaidą Rusijoje paverčia ne tik tinkamais, bet ir būtinais“, – teigiama ministerijos pranešime.
Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad ji davė nurodymus „kompetentingai Rusijos tarnybai“ parengti atsakomųjų priemonių prieš Vokietijos žiniasklaidą sąrašą.
Vokietijos vyriausybė įspėjo dėl potencialių atsakomųjų veiksmų prieš Vokietijos žiniasklaidą Rusijoje.
„Reikalaujantys atsakomųjų veiksmų prieštarauja spaudos laisvei“, – sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai Stefenas Zeibertas, pridurdamas, kad toks „YouTube“ žingsnis „nesusijęs su valstybės veiksmais“.
]Šį mėnesį „YouTube“ priėmė kitą kontroversišką žingsnį, pašalindama Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno strateginį balsavimą koordinuojančius vaizdo įrašus, kuriuose jis ragino atitinkamai balsuoti Rusijos parlamento rinkimuose.
Toks žingsnis Rusijoje ir užsienio valstybėse įžiebė nepasitenkinimą, o A. Navalnas „Google“ ir „Apple“ apkaltino, kad šios elgiasi, kaip Kremliaus „bendrininkės“. „Apple“ ir „Google“ pašalino opozicijos lyderio programėlę „Protingas balsavimas“, kurioje šalininkams buvo patariama, kaip iš valdžios išbalsuoti Kremliaus sąjungininkus rugsėjo 17-19 d. rinkimuose, kuriuose V. Putinui palanki partija sudarė didžiąją daugumą.
Pirmadienį, „YouTube“ generalinė direktorė Siuzana Wojcicki sakė, kad laisva kalba yra viena „esminių įmonės vertybių“, nepaisant A. Navalno vaizdo įrašų, kurie buvo skirti rinkimams, pašalinimo.
Trečiadienį, Rusijos parlamento rinkimų užsienio įsikišimo kontrolės komisijos vadovas Vasilijus Piskarevas teigė, kad Rusija turi „turi visas priežastis imtis atsakomųjų veiksmų“ prieš transliuotoją „DW“ dėl ankstesnių Rusijos įstatymų pažeidimų.
