Drąsus ukrainietis, aktyvus Maidano dalyvis, mintis reiškiantis dainų tekstais apie tai ką mato aplinkui. Jo apdainuotos temos – Ukrainos nepriklausomybės klausimas, neteisinga meilė, homoseksualai, ir daug kitų jautrių temų. Daugiausiai youtube peržiūrų sulaukė daina „Vaikino širdis“ – net 8.1 mln. peržiūrų.
Viskas prasidėjo 2011 metais, kai Saša Yarmakas pirmą kartą į Youtube.com įkėlė pirmąjį savo darbą, nuo to pasirodo vis dažniau vaikino darbų. Reperis mėgsta tiesiai, gal kiek grubiai išjuokti įvairias socialines aktualijas.
Dabar, po aštuonetrių metų intensyvaus darbo, Yarmakas į savo koncertus pritraukia pilnas sales klausytojų. Žavi tai, kad dalis vaikino koncertų daromi labdaros tikslais. Taip Aleksandras išreiškia tvirtą poziciją, pabrėždamas, kad savo meilę šaliai ir jos žmonėms svarbu rodyti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.
Yarmako klauso įvairaus amžiaus žmonės, kai kurie klausytojai yra vyresni už atlikėją, pačiam Yarmakui dabar 28 metai. Kas taip vilioja žmones? Pats Aleksandras mano, kad tai paprasti, visiems suprantami tekstai, turintys prasmę. Žmonės jaučia nuoširdų jo darbą ir emocijas, kurios paliečia daugelį. Nors vaikinas dar tikrai jaunas, jis jau gali savo publiką išmokyti kelių dalykų: būti tikrais savo šalies patriotais, tikėti šviesia ateitimi ir kovoti už teisingumą.
Kalbėdamas apie vaikystę, vaikinas kalba su pasididžiavimu, nors neslepia, kad buvo ir sunkių laikų – didžiąją dalį vaikystėje Saša praleido su seneliais. Būtent jie ir įskiepijo jaunuoliui tam tikras vertybes, kuriomis jis vadovaujasi ir dabar. Tėvai norėjo, kad jis būtų inžinierius ir dirbtų oro uoste, tačiau būsima žvaigždė tam priešinosi. Atlikėjas sako, kad būtent dėl tam tikro spaudimo, sunkių asmeninių momentų, dabar jo dainos kupinos emocijų, kurios priverčia susimąstyti.
Viena jautriausių temų reperiui – karas tarp Ukrainos ir Rusijos. Tačiau atlikėjas pabrėžia, kad jis nejaučia pykčio rusams, jis neįsivaizduoja kaip galima kažką mylėti ar kažko nekęsti už žmogaus tautybę. Vaikinas turi labai daug gerbėjų Rusijoje, kuriuos jis vertina. Paklaustas ar jam ne keista, kad žmonės, iš kitos barikadų pusės tiki tais pačiais dalykais, vaikinas atsako, kad jam gaila tik dėl to, kad tie žmonės per televiziją mato daug netiesos. Po tokių pasisakymų jau yra abejojama ar vaikinas dar ilgai galės laisvai įvykti į Rusiją, tačiau Yarmakas nenusimena – jei manęs neįleis, aš ir nevažiuosiu, tačiau džiaugiuosi žinodamas, kad Rusijoje yra ir visada bus žmonių, kuriais aš galiu pasitikėti, kurie tiki tuo, ką aš darau. Vaikinas nebijo jokių sankcijų, nebijo ir karo, nors artimi žmonės, jame dalyvavę pasakojo, kad po viso matyto siaubo dar ilgai dreba rankos. Vaikinas tikina, kad baisiausia buvo matyti savo ir kitų motinų ašaras.
Reperis tiki, kad Ukraina taps galinga valstybe ir jei atsiras žmonių, kurie bandys sunaikinti visą didybę, jie bus išsiūsti paskui Janukovičių. „Aš ne ekstremistas, ne radikalas, aš tiesiog be proto myliu Ukrainą!“ Vis kartoja vaikinas, norėdamas ne tik palaikyti Maidano dvasią, bet ir nešti žinią savo koncertų metu.
