ES užsienio reikalų ministrai susitarė, kad Kijevui toliau prašant galingesnės ginkluotės Ukrainai, iš bendro iždo papildomai bus skiriama 500 mln. eurų. Pagal šį susitarimą Ukrainos kariuomenei iš viso bus skirta 3,6 mlrd. eurų iš bendrų biudžeto lėšų. Vokiečių dienraščtis „Der Spiegel“ praneša, kad Ukraina turėtų gauti iš Vokietijos bent vieną tankų kuopą – dažniausiai ją sudaro 14 tankų. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad sąjungininkai gali pradėti mokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naudotis vokiškais „Leopard“ tankais.
Lenkija paprašė Berlyno leidimo siųsti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ į Ukrainą, ir paminėjo, jog yra pasirengusi tai daryti ir be leidimo, jei Ukraina ir toliau prašys ginkluotės iš sąjungininkų. „Stengsimės gauti šį pritarimą. Net jei galiausiai negausime šio pritarimo, mes vis tiek siųsime tankus Ukrainai, kaip nedidelės šalių grupės dalis, net jei Vokietija nėra toje grupėje.“ – žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Po kelias dienas besitęsiančio spaudimo ir delsimo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Baerbock sekmadienį pareiškė, kad Vokietija netrukdys, jei Lenkija siųs Ukrainos prašomus tankus „Leopard“.
Kaip praneša CNN apie savo tankų „Abrams“ siuntimą svarsto ir JAV, sprendimas gali būti paskelbtas dar šią savaitę.
Ukraina iki šiol kritikavo savo sąjungininkus dėl jų visuotinio neryžtingumo, dėl kurio žūsta daug žmonių.
Berlyno kino festivalio organizatoriai pirmadienį pranešė, kad amerikiečių aktorius ir režisierius Seanas Penas kitą mėnesį festivalyje parodys Kijeve sukurtą dokumentinį filmą, su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Penas dokumentinį filmą nufilmavo Kijeve.
Vasario 16-26 d. vyksiantis 73-iasis kasmetinis Berlyno kino festivalis „Berlinale“, kaip žinoma, nušvis karo tema.
Peno filmas „Superpower“, kuris vadinamas „kino projekto, kurį realybė privertė pakeisti į kažką mažiau kontroliuojamo, bet reikšmingesnio kronika“, bus žymiausias su Ukraina susijęs darbas festivalyje. Penas buvo atvykęs į Kijevą filmuoti dokumentinio filmo, kai prasidėjo Rusijos invazija.
Pirmadienį policija pranešė, kad sulaikė vyrą, kuris teigė anksčiau priklausęs Rusijos samdinių grupuotei „Vagner“ ir maždaug prieš 10 dienų pabėgęs į Norvegiją. Jis buvo suimtas už imigracijos įstatymo pažeidimą.
26 metų Andrejus Medvedevas sausio 13 d. anksti ryte kirto Rusijos ir Norvegijos sieną ir paprašė prieglobsčio Norvegijoje. Jo advokatas praėjusią savaitę sakė, kad jis „pasirengęs kalbėtis su žmonėmis, kurie tiria karo nusikaltimus bei patirtį Vagner grupuotėje“.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas sakė, kad niekas nėra atmesta, kai kalbama apie galimybę siųsti Ukrainai Prancūzijoje pagamintus tankus „Leclerc“. „Paprašiau Gynybos ministerijos dirbti su „Leclerc“, todėl niekas nėra atmesta,“ – sakė E. Makronas, kai pas jį atvyko Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Jis sakė, kad sprendimas siųsti techniką, kuri padėtų sustabdyti Rusijos invaziją, turėtų būti priimtas kolektyviai su sąjungininkais, tarp jų ir su Vokietija.
E. Makronas sakė, kad bendras sprendimas dėl to, ar siųsti sunkiuosius tankus, priklausys nuo trijų dalykų: ar tai nepadidins konflikto, ar bus suteikta reali ir veiksminga parama Kijevo pajėgoms, atsižvelgiant į tai, kiek laiko prireiks apmokyti ukrainiečius jais naudotis, ir ar tai nesusilpnins jų pačių gynybos pajėgų.
Šio mėnesio pradžioje E. Makronas sutiko nusiųsti Ukrainai Prancūzijoje pagamintus lengvuosius tankus AMX-10 RC.
Norvegijos generolas Eirikas Kristoffersenas taip pat paprašė skubiai siųsti į Ukrainą kovinius tankus. Iki šiol labiausiai juos stabdė Vokietija. Jis pridūrė: „Jei ukrainiečiai nori pereiti į puolimą žiemą, jiems reikia gauti ginklus kuo skubiau“.
Kristofferseno pateikti skaičiavimai rodo, jog iki šiol Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 180 tūkst. rusų karių, o 100 tūkst. ukrainiečių karių ir 30 tūkst. ukrainiečių civilių žuvo. Kristoffersenas sekmadienį pranešė, jog nepaisant didelių nuostolių, Rusija gali tęsti šį karą gana ilgai, pabrėždamas Maskvos karinės mobilizacijos ir ginklų gamybos pajėgumus. „Labiausiai mane neramina tai, ar Ukraina sugebės neleisti Rusijos oro pajėgoms įsitraukti į karą“, – sakė jis ir pridūrė, kad iki šiol jiems tai pavyko padaryti dėl Ukrainos aviacijos gynybos.
