Dar 2009 m. pasaulį sudrebino JAV tarptautinės transporto įmonės „Uber“ idėja teikti taksi tarpininkavimo paslaugas per specialiai išmaniems telefonams skirtą programėlę. Viskas, atrodo, taip paprasta – vos keli paspaudimai telefone ir Jūsų kelionė užsakyta. Tokios inovatyvios „Uber“ paslaugos metė iššūkį tradicinių taksi vairuotojams dėl komfortą garantuojančių patrauklių kainų. Nepaisant naujosios programėlės sėkmės, ši susilaukė prastų klientų atsiliepimų, bylojančių apie kraupias seksualinio smurto patirtis.
Virš ketverių metų trukusio CNN tyrimo nagrinėjimas, apimantis dvidešimt miestų iš viso pasaulio, parodė brutaliai skaudžius rezultatus. Tyrime buvo paviešinta daugiau nei šimtas skundų dėl visiškai neadekvataus „Uber“ vairuotojų elgesio. Didžiausia dalis nukentėjusiųjų – jaunos merginos ir moterys – tapusios seksualinio priekabiavimo, piknaudžiavimo galia, grasinimų arba netgi išžaginimo, aukos.
Pasak tyrimo, „Uber“ vairuotojai, pasirašydami darbo sutartis, privalo sutikti su bendrosiomis kompanijos taisyklėmis. Bet koks seksualinio pobūdžio „Uber“ vairuotojo nusižengimas patenka į griežtų įmonės draudimų sąrašą. Vis dėlto, „Uber“ vairuotojų atranka į darbo gretas yra smarkiai kritikuojama. Būsimi vairuotojai neprivalo laikyti jokio testo, patikrinančio pastarųjų psichologinę būseną. Jiems taip pat nėra privalomi seksualinio priekabiavimo istoriją arba polinkį į tokio tipo nusižengimus patikrinantys mokymai, kurių dėka būtų įgyjama bent minimali saugumo garantija klientų atžvilgiu.
Po skandalingų istorijų apie dalies „Uber“ vairuotojų propaguojamą seksualinį smurtą, kompanijos generalinis direktorius Dara Khosrowshahi pateikė atsaką, kuriame adresuoja seksualinės prievartos problemą. Šis kovą su seksualinio pobūdžio agresija įvardija kaip „naują (įmonės) prioritetą“. Smarkus auditorijos pasipriešinimas „Uber“ nuostatams paskatino kompaniją ilgai lauktai pertvarkai. Naujame plane numatyta programėlėje įsteigti „Uber“ bendruomenei pritaikytą forumą ir saugos centro skiltį, galimai padėsiančius išvengti tolimesnių smurto proveržių.
Tragiška įprastos „Uber“ kelionės pabaiga
Kaip teigia “Huffington post”, viena iš išmaniąją programėlę naudojusių ir nukentėjusių klienčių – Sofija – tapo kompanijos paslaugų lojali vartotoja dar 2009 m., kai „Uber“ dar tik po truputį plėtė susidomėjusių klientų ratą. Kaip ir daugelis, ši nedvejojus sutiko su nežymiai akcentuojamomis įmonės sąlygomis. Toks, rodos, jokių grėsmių nekeliantis, vienos varnelės paspaudinimas „Taisyklės ir sąlygos“ skiltyje, kainavo Sofijai daugiau nei ji kada nors galėjo numanyti.
Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančią, dvyliką minučių trukusią, San Fransisko gatves puikiai pažįstančio, vietinio „Uber“ vairuotojo kelionę, Sofija prisimins iki pat savo gyvenimo galo. 26-erių metų vairuotojas praėjusį gruodį Sofiją gabeno namo iš moters kasmetinio Kalėdinio įmonės vakarėlio. Vos tik automobiliui sustojus prie Sofijos namų, pastaroji išgirdo provokuojantį vairuotojo siūlymą palydėti ją iki buto durų. Jai atsisakius, „Uber“ vairuotojas, nepaisydamas klientės neduoto sutikimo, palaukė, kol ši suves priekinių durų kodą. Greitai puolęs Sofiją iš nugaros, šis pastūmė ją į priekį, atsidurdamas buto foje.
Moteris bandė atsilaikyti nuo stiprių užpuoliko rankų, smarkiai spaudusių jos kūną nederamose vietose. Laimei, Sofijai pavyko trumpam ištrūkti iš nepadoraus „Uber“ vairuotojo gniaužtų. Ši iš karto pradėjo bėgti link laiptų, vedančių iki jos asmeninių buto durų. Iš paskos ją sekė ir vairuotojas, tačiau šį kartą nusikaltėliui aukos sugauti nepavyko – Sofija jau buvo saugiai pasislėpusi ir užsirakinusi savo bute.
Vėliau, pranešusi apie „Uber“ vairuotojo prievartos proveržį pareigūnams, Sofija sužinojo, kad anksčiau minėtas vairuotojas policijai jau yra žinomas, mat patenka į registruotų seksualinių nusikaltėlių sąrašą. Savaime suprantama, jog tokiu kritiniu momentu kyla klausimas, kaip „Uber“ galėjo priimti tokį darbuotoją į savo „socialiai atsakingos“ įmonės gretas, prieš tai nuoširdžiai nepasidomėjusi pastarojo istorija.
Toliau aiškinamasi teisme
Nieko nedelsusi, Sofija subūrė devynių, nuo „Uber“ nukentėjusių moterų grupę, kurių vardu kompanijai buvo pateiktas ieškinys. Jame „Uber“ įmonė yra kaltinama sukčiavimu, klaidinančia saugumo lygmens reklama, seksualiniu priekabiavimu ir prievartavimu. Grupelė, norėdama užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams ir atakoms prieš bejėges moteris, reikalauja „Uber“ atidžiau kreipti dėmesį į kompanijos kuriamas normos ribas. Pastarosios, jų teigimu, kol kas negali garantuoti šimtaprocentinio moterų saugumo.
Spraga paslaugų teikimo sąlygose
Nukentėjusių moterų ir aktyvisčių grupė teigia, jog „Uber“ programėlė neturi teisės vengti pokyčių, susijusių su būsimų vairuotojų atranka, kuri, jų teigimu, šiuo metu neapsieina be didelių trūkumų bei spragų. Moterys reikalauja griežtesnės kompiuterizuotos darbuotojų patvirtinimo atrankos sistemos, kuriai įgyvendinti siūloma įsteigti papildomus filtrus. Tokia patobulinta sistemos versija padėtų „Uber“ atsilaikyti nuo nepageidaujamų darbuotojų ir užkirstų kelią tolimesniems „Sofijos“ incidentams.
Vienintelis būdas kovoti su seksualinio smurto ir prievartos problema, plintančia „Uber“ teikiamų paslaugų būdu, moterų nuomone, yra kalbėjimas apie opią smurto temą viešoje erdvėje. Bėda ta, kad dalis vartotojų, atsisiuntę „Uber“ programėlę automatiškai sutinka su įmonės sąlygomis, bylojančiomis apie atimtą vartotojo teisę pateikti nepalankų, tarptautinei kompanijai skirtą, ieškinį. „Uber“ paslaugų teikimo sąlygos, kurių, būkime atviri, dauguma žmonių paprasčiausiai neskaito, reikalauja, kad visi „Uber“ nukentėjusieji klientai savo ginčus spręstų privačioje teismo salėje.
Ir visai nesvarbu, ar ginčo metu bus kalbama apie priekabiavimą, ar išžaginimą. Pasaulis tokių skaudžių istorijų neišgirs, mat privačiose teismo salėse vykstančios diskusijos yra už visuomenės teisingumo sistemos ribų. Toks būdas gelbėja kompanijos reputaciją, kuriai, rodos, svarbiausia yra išsaugoti ilgai puoselėtą patrauklumo įvaizdį. Šiuo metu įmonė nesutiko su opozicine moterų grupės nuomone ir pateikė atsakomąjį ieškinį, teigdama, jog nukentėjusios moterys neturi teisės pateikti bylos viešoje teismo posėdžių salėje.
