ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.
Vienas žymiausių Japonijos šiuolaikinio meno atstovų – Takashi Murakami savo spalvingais kūrybos darbais – paveikslais, skulptūromis, ne tik sugeba „apsukti galvą“, bet ir be perstojo stebinti visą pasaulį. Jis kuria viską, kas susiję su menine veikla, nuo kūrybinių instaliacijų iki drabužių dizaino. Jo kūrybai būdinga pop, anime ir otuku kultūros bruožai, kuriuos jis perteikia tiek skulptūroje, tiek plokščioje erdvėje.
Menininkas semiasi įkvėpimo iš animacinių veikėjų bei manga kultūros, kitaip tariant japoniškų komiksų, taip pat ir iš tradicinės Japonijos dailės technikos. Sujungdamas šiuos visus elementus į vieną sintezę, jis sukūrė meno kūrinius, kurie atspindi ir kritikuoja populiariosios kultūros įsigalėjimą Japonijoje.
Takashi Murakami atnešė savo darbus į keletą naujų ambicingų projektų, transformuodamas Maskvos šiuolaikinio meno muziejų, bei porą kitų, į vizualius žaidimus. Japonų menininkas yra garsus savo didelio masto ir vertės skulptūromis bei paveikslais, kurie tiria pokario Japonijos kultūros temas grafinėje kalboje.
2000 m. Murakami sukūrė terminą „superflat“, jog apibūdintų šią įtakingą estetiką, kuriai būdingas tradicinių rytų ir vakarų vizualinių kultūrų elementų derinys. Tai – ypatingas vizualinis iškraipymas su savo paties parašo piktogramomis, kuriose slepiasi besišypsačios gėlės, kaukolės, grybai, jo šuo Pom ir personažas vardu Dob.
Al Riwaq meno centre Dohoje Katare buvo eksponuojamas vienas žymiausių T. Murakamio darbų, 100 m ilgio paveikslas, kuris buvo skirtas 2011 m. žemės drebėjimui Japonijoje atmintinti.
T. Murakami darbuose dominuoja groteskas – meninio vaizdavimo tipas, kuriame susipina įvairūs deriniai – fantastika su tikrove, komiškumas su šiurpumu, linksmi ir neramumą keliantys animacinių veikėjų veidai, kontrastas tarp ryškiai spalvotų ir tamsių spalvų.
Per pastaruosius metus, Murakami ėmėsi retrospektyvių ir produktyvių metodų: trijose atskirose muziejaus parodose jis pristatė savo darbus iš 1990-ųjų. Taip parodydamas ryšį kartu su naujais drąsiais darbais, kurie plėtoja savo nustatytas temas. Dauguma šio ankstyvojo amžiaus darbų fokusuojasi japono nuolatiniam branduolinės energijos pavojų tyrimui. Šių darbų sugretinimas matomas naujoje parodoje Maskvos šiuolaikinio meno Garažo muziejuje (Garage MCA) centre. Radiaciniai kriokliai“, tai muziejaus kuruojama paroda.
Dėmesys skiriamas Murakami kaip tapytojui ir jo technikos plėtrai, kuri prasidėjo su tradicine japonų nihonga tapyba. Pirma dalis taip pat eksponuoja darbus iš „80-ųjų“. Antrasis žingsnis žengia toliau nuo pačio menininko mokytumo, siekiant ištirti Japonijos vizualinės kultūros transformaciją po Hirošimos ir Nagasakio atominių bombų sprogimų. Na, o sekantis skyrius reprezentuoja Murakami studiją Tokijuje. Likusios dalys susilpnina ryšį tarp japono kūrinių, kawaii kultūros ir tradicinių japoniškų dekoracijų.
Na o pavyzdžiui Amerikoje pasitelkiant dešimt tūkstančių gumos rutuliukų, sugalvota pagerbti Murakamį Bruklino muziejuje. Nėra sunku įsivaizduoti menininko spalvingą japonų popkultūros ir tradicijų pasaulį, kaip akį gundančių saldainių mozaiką.
Tūkstančių gumos burbuliukų pagalba, vienos parduotuvės savininkė Amirah Kassem, iš naujo sukūrė žinomo japono besišypsančias gėles ant sienų. Jos papuošė Bruklino menininkų renginį, kuriame Murakami su keletu kitų menininkų tapo garbės svečiais.
