Kventinas Tarantino – vienas žymiausių šiuolaikinių kino režisierių. Dar būdamas mažas, jis su savo mama daug laiko leisdavo kino salėse. Kinas – jam buvo svajonė ir didžiausias gyvenimo tikslas. Būdamas 16 m. jis netgi mėtė mokyklą, vardan to, jog galėtų siekti aktoriaus karjeros. Tačiau jam buvo dėl ko stengtis, nes stiprus noras gyventi geriau kilo iš to, jog Tarantino augo saugumu ir ramumu negarsėjančiame pietiniame Los Andžele, ir šalia to, kad gana anksti pradėjo vogti ar bandyti narkotikus, jis kartu iš arti matė nusikaltėlių ir gaujų pasaulį. Ir visgi, Holivudas neturi kito tokio žmogaus kaip Kventinas Tarantino. Devynias klases pabaigęs senamadiškas režisierius jau daugiau nei dvidešimt metų kuria kažką, kas milijonams žmonių tampa tikru įvykiu, ne eiliniu ėjimu į kiną neturint ką veikti. Dėl šio vyro maniakiško pomėgio savo kūrinius papuošti įvairiomis detalėmis, kurias lengva pražiopsoti, aptarsime būtent jas, filme „Vieną kartą Holivude”.
Šis Kventino Tarantino filmas buvo vienas daugiausiai žiūrovų kino salėse sulaukęs režisieriaus kūrinys.Ši juosta jūsų nevargins krauju ir muštynėmis. Siužeto centre – Rickas Daltonas (Leonardo DiCaprio) ir jo kaskadininkas Cliffas Bootas (Brad Pitt). Save vis dar bandantis pažinti, tačiau senstantis Rikas daro viską, kad surastų savo vietą kino industrijoje. Filme nemažai dėmesio jaunai ir gražiai aktorei Šeron Teit. Ji vaikštinėja saulėtomis Los Andželo gatvėmis, skaito, eina į kino teatrus ir nė nenutuokia, kad netrukus jos likimas pasikeis.
Tam, kad būtų galima geriau suprasti filmą, pasidomėjome kokia iš tiesų buvo Šeron Teit ir jos istorija. Tiesą sakant, Kventinas Tarantinas pats to reikalauja.
Kas tokie buvo Šeron Teit ir Romanas Polanskis?
1967 m. jauna amerikietė aktorė ir modelis Šeron Teit sužavėjo lenkų režisierių Romaną Polanskį. Tuo metu, Romanas sėkmingai nufilmavo savo filmą „Rozmari kūdikis“ (Rosmary‘s Baby, 1968) ir dar tik žengė pirmuosius žingsnius Holivudo karjeros link. Taip pat buvo kalbančių, jog jis vertas Hičkoko įpėdinio vardo. Pora susitiko filmo „Bebaimiai vampyrų žudikai“ (Dance of The Vampires, 1967) filmavimo aikštelėje ir praėjus vos šešeriems mėnesiams susituokė.
Kol Romanas Polanskis rašė scenarijus, jo žmona kopė karjeros laiptais filmų industrijoje. Šeron atliko vaidmenis keliuose filmuose, taip pritraukdama Holivudo agentų dėmesį bei pasirodydama „Playboy“ žurnale. Nepaisant fakto, kad dauguma žiūrovų nežinojo jos vardo, jai buvo tik 25-eri ir jos laukė tikrai puiki ateitis.
1969 m. Teit pastojo, o kūdikis turėjo gimti rugpjūčio pabaigoje. Prieš gimdymo termino pabaigą, pora persikraustė į naujus namus Cielo gatvėje, Holivudo kalvose, Los Andžele, kur mėgavosi buvimu kartu ir laukė vaikelio atėjimo į pasaulį.
Tačiau Polanskis turėjo trumpam palikti savo žmoną ir išvykti į Londoną, kur planavo dirbti su filmu „Delfino diena“ (The Day of the Dolphin, 1973). Jis norėjo būti tikras, kad jo žmona nenuobodžiaus, todėl apsigyventi jų namuose pakvietė savo draugus: stilistą Džei Sybringą (kuris kadaise buvo Šeron sužadėtinis ir tuometinis jos geriausias draugas), mėgėją aktorių ir scenaristą Voiteką Frikovskį bei kavos verslo paveldėtoją Ebigailę Folger.
Tačiau tuo pat metu, kitoje Los Andželo pusėje, virė kitoks gyvenimas.
Svarbu paminėti, kad viskas vyko 7-ąjame dešimtmetyje – ekonominiai pokyčiai, Vietnamo karas ir hipių subkultūros. Šios subkultūros dažnai suformuodavo hipių bendruomenes, kurios tuomet buvo visiškai normalu, ypatingai tokiuose šiltuose regionuose kaip Kalifornija.
Tai metais, bendruomenės lyderis Čarlzas Mensonas pasirodė Los Andžele. Jis buvo du kartus suimtas, sklido gandai, kad jo elgesys atitinka psichopato požymius. Tačiau vyras turėjo iškalbos talentą, o jo kalbos apie gyvenimą ir mirtį pavertė jį kažkuo panašiu į pranašą, o vėliau ir į aktyvų bendruomenės lyderį. Jis turėjo daugybę sekėjų, kurių daugumą sudarė merginos. Kartu jie save vadino šeima ir keliaudavo aplink šalį senu mokykliniu autobusu, vartojo narkotikus, praktikavo laisvą meilę ir apiplėšinėjo namus. 1969 m. Čarlzas Mensonas ir jo grupė apsistojo Los Andžele. Bendruomenė namus įkūrė Spano rančoje, kur anksčiau buvo filmuojami vesterno filmai. Mensonas susidraugavo su aklais savininkais ir jie leido ten gyventi nemokamai, tačiau su sąlyga, kad jie padės prižiūrėti rančą, o bendruomenės nariai reguliariai su juo lytiškai santykiaus.
Viskas ėjosi sklandžiai, kol vieną dieną Mensonas suprato, kad Polo Makartnio daina „Helter Skelter“ buvo tarsi ženklas, o „Bitlų“ albumas „White Album“ buvo tarsi naujoji evangelija. Apie tai jis kalbėjo savo broliams ir seserims, sakė, jog Dievas jam pranešė apie ateisiančią apokalipsę, pavadinimu „Helter Skelter“. O prieš pat apokalipsę Mensonas turėjo surengti rasistinį karą…
Netrukus, Mensonas pajuto, kad daina „Helter Skelter“ 1969 m. vasarą turi sužibėti. Planas buvo toks: „šeima“ turėjo padaryti seriją turtingų žmonių žmogžudysčių, tiksliau – žmonių iš Holivudo. Ir turėjo atrodyti, kad tai būtų padarę afroamerikiečių organizacija „Juodosios panteros“ (The Black Panthers). Tai turėjo tapti naujojo pilietinio karo, o tada ir rasistinio karo pradžia, kuriame turėjo laimėti juodaodžiai. Iškart po to, Mensonas ir jo pasekėjai ėmėsi veiksmų suvaldyti situacijai ir įsitikinti, kad tada valdytų baltieji, nes juodaodžiai tiesiog nežinotų kaip išnaudoti galią.
Jis manė, jog tai tobulas planas. Ir jiems reikėjo pirmosios aukos. Mensonas pradėjo galvoti apie savo skriaudėjus iš praeities ir pasirinko įžymųjį prodiuserį Terį Melčerį. Istorija yra tokia, kad Čarlzas Mensonas svajojo tapti muzikantu, o Teris būsimajam psichopatui pasakė, jog šis neturi talento.
Tačiau prodiuseris savo senąją rezidenciją jau buvo pardavęs Polanskio šeimai. Nepaisant to, kad Mensonas apie tai žinojo, pirmasis namas pradėti rasistinį karą buvo pasirinktas ir jam nerūpėjo, kas tie turtingi žmonės, kurie bus nužudyti.
Rugpjūčio 8-ąją, Čarlzas patvirtino, kad „Helter Skelter“ prasidėjo ir įsakė savo šeimai, kad įvykdytų pirmąją žmogžudystę.
Rugpjūčio 9-ąją įvykdyta negailestinga žmogžudystė
Rugpjūčio 9-osios naktį, keturi šeimos nariai: Siuzana Atkins, Patricija Diana Krenvinkel, Linda Kasabian ir Čarlzas Vatsonas susirinko peilius bei kitus ginklus ir įsibrovė į namus, kur Šenon Teit ir jos 3 draugai ilsėjosi. Apsvaigę hipiai atėmė visus jų pinigus ir pradėjo skerdynes. Šeron maldavo paimti ją kaip įkaitę, kol gims jos sūnus, kadangi laukėsi jau 9 mėnesius. Iš viso hipiai aukas subadė 102 kartus.
Vienintelis žmogus išgyvenęs tą naktį buvo prižiūrėtojas Viljamas Harisonas. Mažas namelis, kuriame jis gyveno buvo kiek toliau nuo pagrindinio pastato, o žudikai jo tiesiog nepastebėjo. Vėliau policininkams Viljamas pasakojo, kad matė nusikaltimą, tačiau nieko negalėjo padaryti.
Po šių įvykių Romanas Polanskis paniro į gilią depresiją. Kai kurie žmonės teigė, kad jo filmas „Rozmari kūdikis“ buvo artėjančių įvykių ženklas. Filme pasakojama istorija apie moterį, kuri patyrė sunkų nėštumą, o jo baigtis tragiška.
Tuo pačiu metu Los Andžele buvo įvykdytos dar kelios, baltųjų turtingųjų šeimų žmogžudystės. Visas Holivudas gyveno paranojoje. Aplink savo namus jie statė tvoras, šunų kainos pakilo tris kartus ir daugelis įžymybių išvyko gyventi kitur. Visi laukė, kada nusikaltėliai bus suimti.
Galų gale Mensono „šeima“ buvo suimta. Bendruomenės nariai net nesuprato dėl ko buvo suimti, nes jie buvo naujojo tikėjimo pasekėjai, o jų mokytojas – Kristaus įkūnijimas. Čarlzas Mensonas gavo net 9 bausmes iki gyvos galvos, o 4 žmonės, kurie nužudė Šeron ir jos draugus, gavo po vieną bausmę iki gyvos galvos. Čarlzas Mensonas mirė 2017 m. sausio 1 d. nuo gaubtinės žarnos vėžio. Siuzana Atkins mirė 2009 m. nuo smegenų vėžio. Kiti grupuotės nariai vis dar kalėjime.
Gražiausios filmo scenos [VIDEO]
Taigi filmo istorija taip pat siejasi su Mensono nusikaltėlių gauja, kuri terorizavo JAV 20 amžiuje. Tačiau vienintelė tikrai kruvina scena šiame filme – pabaiga, matoma, kad režisierius lieka ištikimas savo šaknims ir istoriją užbaigia savaip. Tačiau derėtų nepamiršti, jog kino juosta remiasi daug kuo paimtu iš tikro gyvenimo, ši scena – ne išskirtinė. Mansonų šeima iš tiesų bandė įsiveržusi į aktorės namus ir viskas baigėsi kraupia žmogžudyste. Visą tai ir dar daugiau Kventinas pateikia per savo genialią prizmę.
Paslaptingas herojus
Čarlzo Mansono personažas, Mansonų šeimos galva, žinomas dėl savo nusikalstamos veiklos JAV 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje, filme pasirodo tik protarpį, tad jį lengva pražiopsoti, it kokį šešėlį. Šią tikrą personą filme įkūnija australų aktorius Damonas Harrymanas, žinomas dėl TV šou „Justified“, kurį mėgsta ir pats Kventinas Tarantino. Pasirodo, kad JAV kriminalinį personažą Harrymanas įkūnija ne pirmą kartą. Netflix platformoje, serialo „Mind Hunter“ antrajame sezone Damonas taip pat vaidina Čarlzą, tik dabar jau ne laisvėje, kažkur beklaidžiojant Holivude, o uždarytą kalėjime.
Sukeisti vardai
Filme figūruoja du personažai, tai Rickas Daltonas, sena Holivudo žvaigždė, kuriai vis sunkiau rasti darbo (jį vaidina Leonardo Dicaprio) ir jo geriausias draugas, kaskadininkas, Cliffas Boothas (vaidina Bradas Pittas). Kino juostos pradžioje, titrų metu sudaromas įvaizdis, kad šie du bičiuliai yra neišskiriami. Įdomu yra tai, kad kai yra parodomi aktorių vardai, jie kažkodėl sukeisti vietomis. Leonardo Dicaprio vadas and Brado, o Brado vardas ant pastarojo. Gal taip režisierius norėjo parodyti žiūrovui, kokie yra artimi šie du vyrai pagal filmo idėją?
Kaubojai ir senatvė
Ricko Daltono personažą vienoje filmo scenoje užkalbina mergaitė, paklausia, kokią knygą vyriškis skaito. Rickas pasidalina, kad tai yra knyga apie seną, su gyvenimo paliktais randais, kaubojų „Easy Breazy“, jis esą suvokia, kad nebėra toks jaunas, koks buvo seniau. Tokie sunkumai yra paralelė pačiam Daltonui ir ne tik. Mergytei paklausus, kiek knygos yra perskaityta, Dalton atsako „pusę“. Tai yra užuomina į Kventino Tarantino asmeninį gyvenimą, mat filmas „Vieną kartą Holivude“ yra metafora pačio aktoriaus pasiektam vidutiniam amžiui.
Tamsi užuomina
Filme Cliffo žmona yra seniai mirusi, neaiškiomis aplinkybėmis. Jo pačio kaltė taip pat yra mįslinga. Trumpo intarpo metu atskleidžiama, kad jo žmonos vardas buvo Natalie.
Tai tiesioginė sąsaja su aktore Natalie Wood, aktorė kuri vaidino tokiuose filmuose kaip „Rebel without a cause“ ar „The Searchers“. Panelė Wood taip pat yra paskendusi paslaptingomis aplinkybėmis, pasiplaukiojimo laivu metu, kol buvo su savo vyru Robertu Wagneriu. Nors jam niekada nebuvo pareikšti kaltinimai, kai kurie tiki, kad Wagneris išstūmė mylimają už burto. Cliffo istorija, panašu, antrina šiai niūriai tragedijai, tačiau Tarantino detalių per daug neatskleidžia, palikdamas žiūrovui galimybę galutinai pačiam nuspręsti, kas ir kaip.
Alegorija į italų režisierių
Filmo pradžioje Rickas gauna pasiūlymą vaidinti vesterno tipo filmuose iš režisieriaus Sergio Corbuci. Artėjant prie filmo pabaigos Rickas sutinka. Yra parodoma, kad ponas Corbuci esą yra antras geriausias Italijos režisierius, kuriantis filmus laukinių vakarų tematika. Šis herojus yra siejamas su tikru asmeniu Sergio Leone, kuris yra tikras šio žanro profesionalus režisierius, sukūręs filmus „Geras, blogas ir bjaurus“ ir jau klasika tapusį filmą „Django“. Tarantino aiškiai patinka šis vyriškis ir užuominos apie jį yra ne šiaip sau, daromos prielaidos, kad filmo pavadinimas „Vieną Kartą Holivude“ buvo įkvėptas šio režisieriaus kurto filmo „Vieną kartą vakaruose“.
Meilei amžius nesvarbu
Vienoje iš scenų veikėjas Cliffas susitinka su Pussycat, Mansonų šeimos mergina. Apsilankant šeimos rančoje „Spahns“, fone girdimas garso takelis „Missis Robinson“. Minėtasis garso takelis yra pasirodęs filme „The Graduate“, kuriame jaunas ir nedrąsus universiteto absolventas užmezga santykius su daug vyresne moterimi. Ir nors tai buvo santykiai tarp dviejų suaugusiųjų, skirtingai nei filme „Vieną kartą Holivude“, amžiaus skirtumas tikrai bado akis. Laimei mūsų aptariame filme romanas tarp Cliffo ir Pussycat neužsimezgė, nors mergina bandė vyrą vilioti.
Spahno ranča – tikra
Pasirodo, kad Spahno ranča iš tiesų egzistuoja, kaip ir realus žmogus Džordžas Spahnas. Jis šioje vietoje gyveno kartu su šeima, ir ne tik su savo, bet ir su minėtais nusikaltėliais Mansonais. O pasak vaizduojamos istorijos, šis vyras permiegojo kartu su daugeliu šeimos narių, kurios buvo moterys. Filme personažą vaidina aktorius Brusas Dernas, kuris pastaruoju metu prikėlė savo karjerą dėl vaidmenų Tarantino filmuose „Django: Unchained“ ir „The Hateful Eight“. Originaliai Spahną turėjo vaidinti Holivudo legenda Burtas Reynoldsas, deja, jis numirė metus prieš filmavimą.
Kontroversiška reklama
Filmo pabaigoje galėjote pražiopsoti gan įdomų dalyką. Veikėjas Rickas filmavosi reklamoje, siūlydamas pirkėjams „Red Apple“ cigaretes, prekės ženklą, kuris yra dažnas Quentino Tarantino filmuose. Šios cigaretės pasirodė ir filmuose „Pulp Fiction“, „Nužudyti Bilą“ bei „The Hateful Eight“. „Red apple“ cigarečių reklamavimas yra tarsi režisierius priminimas apie praeities filmus, kuomet reklamuoti tabako gaminius, ypač vesternuose, buvo populiaru. Net animacinių filmukų herojai kartais rūkydavo (pavyzdžiui „Flinstounų“ veikėjai).
Kventinas Tarantino ir kino teatras suaugusiems
Dar viena detalė filmo pabaigoje, kurią galimai praleidote. Veikėjai Šeron Teit ir Džei Sebringas vakarieniauja restorane. Mergina paklausia, kokio filmo premjera vyksta gatvės gale. Jai buvo atsakyta, kad tai nešvankaus filmo pristatymas. Ši scena yra siejama su tikru kino teatru „The Eros“, kuriame dažniausiai būdavo rodomi pornografinio tipo filmai, tiesa, jis dirbo nuo 1940 metų. Įdomu yra tai, kad minėtas kino teatras vėliau buvo pervadintas į „The New Beverly Hils Cinema“, programa irgi pakeista. O štai 2007 metais šią įstaigą nusipirko ne kas kitas, kaip pats Kventinas Tarantino. Kelerius pastaruosius metus šis vyras vėl pakeitė programą ir rodė klasikinius, jam pačiam svarbius filmus.
Aktorių pagerbimas
Aptariamasis režisierius Tarantino gali nustebinti ne tik savo kitokiu požiūriu į filmus, tačiau ir su pabaigos titrais. Šalia visų aktorių ir kitų komandos narių, titrų pabaigoje nustebina sekcija pavadinta „The Gang“. Pasirodo, kad tai yra pagerbimas visiems, kurie su maestro dirbo ne kartą. Į sąrašą pateko tokie aktoriai kaip: Zoe Belle, Michaelas Madsenas ir James Remaras. Pastarasis pasirodė ir filme „Django: Unchained“. Tačiau turbūt įdomiausia yra Timo Rotho paminėjimas. Timas pasirodė „Reservoir dogs“, „Pulp Fiction“ ir „The Hateful Eight“. Smalsu, ką jis vaidino visuose šiuose filmuose – ar tikrus asmenis, kurie egzistuoja, ar Tarantino sukurtus veikėjus.
Originalus nusikaltėlio kūrinys panaudotas filme
Pirmoje „Vieną Kartą Holivude“ scenoje matome, kaip Mansonų šeimos narės kuičiasi tarp šiukšlių ir dainuoja dainą „I‘ll never say never to always“. Šią dainą iš tiesų sukūrė pats Čarlzas Mansonas. Galbūt Tarantino pasirinko panaudoti šitą dainą vien tam, kad sustiprintų žiūrovo pojūčius, sulietų savo kino juostą su tikrove dar labiau.
Once Upon A Time In Hollywood
Columbia
Bona Film Group
Vakarėlyje – tikros žvaigždės
Vienoje iš filmo scenų Tarantino vaizduoja „Playboy“ vakarėlį. Vakarėlio pasakotojas yra Stevas McQueenas, kurį suvaidino Damianas Lewisas. McQueenas buvo vienas iš daugelio įkvėpėjų, kurie yra tikri žmonės, fikciniam Rickui Daltonui. Lygiai kaip ir pagrindinis filmo veikėjas, Stevas karjerą pradėjo vaidindamas vesterno tipo televizijos serialuose. Skirtingai negu Rickas, McQueenas vėliau metėsi į kino filmų industriją, tapdamas tikra tuometine kino žvaigžde.
Tikri muzikantai
Jau minėtame „Playboy“ vakarėlyje pasirodo ir tikro gyvenimo muzikų grupė „The Mamas and The Papas“, specifiškai 2 asmenybės: Michelle Phillips ir Mama Cass. Visos scenos metu girdime jų klasikinę dainą „California dreaming“. Vėliau, jau filmo pabaigoje, žudynių išvakarėse girdime tos pačios grupės dainą „Straight-shooter“. Tarantino matyt tikrai žavisi šia grupe, nes jų daina taip pat buvo panaudota filmo oficialiame treileryje.
Tikros vietos
Verta paminėti tai, kad šios kino juostos metu galime pamatyti tikras lokacijas, kurių daugelis tebedirba ir šiandien. Tai nėra vien kino teatrai, kaip jau minėtasis „Beverly Cinema“ ar „Cinerama“. Štai scenoje kur Rickas susitinka su prodiuseriu Marvinu Shoresu yra tikras restoranas, pavadinimu „Musso and Frank‘s grill“, dirbantis nuo 1919 metų. Restoranas ne tik leido filmuoti jų patalpose, bet net ir pasirūpino, kad būtų gauti indai, kuriuos jie iš tikrųjų naudojo 1960 metais.
O štai kitoje scenoje pagrindinis veikėjas susitinka su Cliffu „Columbia‘s Pictures“ studijoje. Tai ta pati studija, kurioje ir buvo filmuojamas šis filmas. Panašu Tarantino stengėsi, kad filmas būtų kuo tikroviškesnis ir matome, jog tai jam puikiai pavyko.
Detalė iš detektyvo
Turbūt kaip jau pastebėjote, Tarantino mėgsta naudoti įvairias alegorijas ne tik į savo ankstesnius filmus, bet ir į kitų režisierių kūrinius. Štai vienoje scenoje veikėja Šaron Tate apsilanko filme, kuriame vaidino. Tačiau prieš tai ji apsilanko knygyne, pasiteirauti dėl savo užsakymo. Ant stalo galime pamatyti keramikinė paukščio statulėlė, kurią gali atpažinti užkietėję klasikinių Holivudo filmų mėgėjai.
Ši statulėlė – replika iš klasikinio kino kūrinio „Maltos sakalas“, pagal Dashielio Hammetto romaną Johno Hustono režisuoto filmo su tokiu pačiu pavadinimu. Šioje istorijoje Humphrey Bogartas vaidina detektyvą, kuris bando surasti minėtąją statulėlę, kuri pasirodo yra užmaskuota tarsi keramika, o iš tiesų yra iš gryno aukso.
