Tendencijos nesikeičia jau keletą mėnesių: paslaugų sektorius stipriai juda pirmyn, o pramonės aktyvumas po truputį slopsta, pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Penktadienį paskelbti balandžio euro zonos pirkimo vadybininkų (PMI) indeksai (o jie mėgstami ekonomistų kaip labai geras ir operatyvus rodiklis ekonomikos aktyvumui mūsų pagrindinėje eksporto rinkoje įvertinti).
Pramonininkai yra gerokai atsargesni dėl mažesnio gamybos užsakymų portfelio. Mažėjant gamybai, traukiasi ir tiekimo grandinių problemos. Taip pat mažiau nerimaujama ir dėl žaliavų kainų.
Euro zonoje paslaugų sektorius yra gerokai didesnis negu pramonė pagal sukuriamą BVP, todėl pramonės nuosmukis, kai auga paslaugų sektorius, pernelyg euro zonos trumpu laiku negąsdina“, – feisbuke rašė jis.
Tačiau Lietuvoje, kaip pabrėžė T. Povilauskas, pramonės dalis ekonomikoje yra viena didžiausių ir čia prastėjančios pramonininkų tendencijos yra kur svarbesnės ir labiau perspėjančios apie trumpalaikius pokyčius.
„Ilgesniu laikotarpiu koreliacija tarp paslaugų ir pramonės sektorių aktyvumo yra didelė, bet trumpu laikotarpiu ji gali išsiskirti. Kodėl tas išsiskyrimas yra dabar: manau, kad vis dar turime post-Covid efektą, kai gyventojai tebeteikia pirmenybę paslaugoms, o ne prekėms įsigyti (ypač buities, kurių užsipirko per pandemiją), vis dar turimo neišeikvotos per pandemiją sukauptos santaupos, stabili darbo rinka bei tai, kad euro zonoje paslaugų infliacija buvo mažesnė negu prekių infliacija per pastaruosius dvejus metus.
Toks išsiskyrimas tarp paslaugų ir pramonės tendencijų ilgai nesitęs. Arba pramonė vėl pradės stiprėti, arba paslaugų sektorius nusiramins.
Daug didesnė tikimybė antro varianto. Tik matyt, jau nebe pirmąjį, o antrąjį pusmetį“, – dėstė T. Povilauskas.
ELTA (ELTA)
