„Gravity Payments“ šiandien yra pelninga kreditinių kortelių apdorojimo ir finansinių paslaugų teikimo kompanija. Jos įkūrėjas, kaimiškoje Idaho valstijoje, toli nuo artimiausių kaimynų užaugęs, Denas Praisas (Dan Price) šiandien yra ne tik sėkmingas verslininkas, bet ir puikus pavyzdys kitiems jauniems ir verslą kurti norintiems žmonėms. O visa tai pasikeitė vos per vieną dieną.
Nors augant Deno aistra buvo muzika, jaunuolis, pamatęs, jog daugybė smulkaus verslo savininkų jo bendruomenėje buvo išnaudojami kreditinių kortelių apdorojimo kompanijų, netruko atrasti savo tikrosios misijos. Jis išsyk suprato, kad tai, ką daro įmonės yra neteisinga, tad, atsiraitojo rankoves, ėmė ir pradėjo keisti nusistovėjusią verslo sistemą.
„Mano tikslas niekad nebuvo užsidirbti krūvos pinigų. Aš tiesiog nebuvau patenkintas tuo, kaip skirtingos kompanijos elgiasi su klientais. Aš tenorėjau visa tai pakeisti“, – kalbėjo Denas. Ir pakeitė.
Prieš trejus metus vykusiame kompanijos susirinkime, 34-erių metų verslininkas, pasakęs netikėtą ir džiugią naujieną, pakeitė visų iki vieno savo įmonės darbuotojų gyvenimus.
Deno vardas netruko atsidurti ant laikraščių antraščių po to, kai jis savo kiek didesnį nei 1 000 000 JAV dolerių per metus atlyginimą nutarė sumažinti tam, kad bet kurio kompanijos darbuotojo bent jau minimali metinė alga siektų 70 000 JAV dolerių (5833 JAV doleriai per mėnesį).
Deno Praiso dėka tapo madinga kalbėti apie darbovietės kultūros performavimą. Kompanija „Gravity Payments“ šiandien remiasi visai kitomis vertybėmis nei dauguma verslų. Įmonės vadovo teigimu, svarbiausia čia tampa nuoširdumas, atsakingumas ir skaidrumas.
Šios trys paprastos vertybės Deną ir „Gravity Payments“ pavertė išties patikimu prekiniu vardu kreditinių kortelių apdorojimo ir finansinių paslaugų teikimo sferoje. Šiandien daugybė nepriklausomų verslų visose Jungtinėse Amerikos Valstijos šiai kompanijai patiki atlikti operacijas su jų finansais. Ir įmonė jų nenuvilia.
Savo priimamais sprendimais Denas Praisas ne tik pradžiugino daugybę savo įmonės darbuotojų ir klientų. Jis suteikė pavyzdį ir viziją kitoms įmonėms, norinčioms ne tik sėkmingai konkuruoti rinkoje, bet ir vertinti bet kurį iš savo darbuotojų.
Po „Gravity Payments“ vadovo priimto sprendimo, Bostone įsikūrusi „Pharmalogics Recruiting“ pakėlė darbuotojų atlyginimus 33 procentais, o Atlantoje įsikūrusi informacinių technologijų įmonė padidino minimalų darbuotojų atlyginimą iki 50 000 JAV dolerių per metus. Ir jos abi paminėjo Deną Praisą kaip žmogų, kuris jas įkvėpė tokiems kardinaliems pokyčiams.
Nors šiandien kompanijos vidutinis metinis atlyginimas siekia 103 000 JAV dolerių (8583 JAV dolerių per mėnesį), bet Denui Praisui pradėjus įgyvendinti šį sumanymą, kelią bandė pastoti ir netikėtos kliūtys.
Paskelbus apie drastišką savo uždarbio sumažinimą, Denas buvo paduotas į teismą. Padavė jį ne bet kas kitas, o jo brolis, su kuriuo Denas dalinasi įmonę. Neva šio etinio kapitalizmo pradininkas prieš susimažindamas savo pajamas, pats sau išmokėjo milžinišką kompensaciją.
Ne gana to, buvusi Deno Praiso žmona metė kaltinimus, jog pastarasis buvo linkęs ir į smurtą šeimoje, nuo kurių verslininkas dar sykį buvo priverstas gintis.
Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Įveikęs šias dvi kliūtis ir išsigynęs nuo jam mestų kaltinimų, Denas šiandien toliau gali sėkmingai užsiimti jam patinkančia veikla.
„Gravity Payments“ šiandien sekasi kaip niekad gerai. Klientų besinaudojančių jų teikiamomis paslaugomis per pastaruosius trejus metus (nuo tada, kai prasidėjo Deno Praiso sugalvotas eksperimentas) skaičius išaugo beveik 80 procentų.
Pats Denas vis dėlto laikosi pozicijos, jog kompanijos sėkmę reikia skaičiuoti ne uždirbamais milijonais, o tuo, ką ji suteikia savo darbuotojams. Jo teigimu, darbuotojai, suteikus jiems geresnes gyvenimo sąlygas, pradėjo planuoti šeimos pagausėjimus. Taip pat, pirkti nekilnojamą turtą, nors Sietle – mieste, kur įsikūrusi „Gravity Payments“ – sąlygos tam dėkingos nėra.
Visais šiais pokyčiais besidžiaugiantis Denas žodžių į vatą nevynioja: „Jeigu mes galime suteikti kiekvienam galimybę į geresnį gyvenimą, tuomet man tai yra moralinė būtinybė ir dalykas, kurį padaryti tiesiog privalu.“
