Seimas priėmė naują Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisą, kuria iš dalies uždraudžiama naudoti laukinius gyvūnus cirke. Pagal šią pataisą bus leidžiama cirke naudoti tik dalį laukinių gyvūnų rūšių, o jų sąrašą nustatys Aplinkos ministerija.
Įstatyme taip pat nurodoma išlyga, kad pasirodymus galima rengti ir tada, kai gyvūnai nekeliauja iš vienos vietos į kitą, kadangi jų transportavimas dažnai ir būna pats pavojingiausias gyvūno sveikatai veiksnys. Kaip įstatymo pataisos projekto iniciatorius Seimo narys Linas Balsys aiškina, laukiniai gyvūnai būdami nelaisvėje patiria didžiulį stresą ir dėl nenatūralių jų prigimčiai gyvenimo sąlygų bei nuolatinio kraustymosi dažnai netgi išprotėja: pradeda lakstyti ratais, kinkuoti galva, siūbuoti į šonus. Jis priduria, kad pavojus keliamas ne tik pačiam gyvūnui, tačiau ir aplinkui esantiems žmonėms: cirko darbuotojams, žiūrovams, tarp jų ir vaikams.
Lietuva šiam siūlymui pribrendo 2019-ais metais – būtent tada buvo pasirašytas šio įstatymo projektas. Skeptiškai jo atžvilgiu nusiteikę piliečiai greičiausiai iškeltų pusiau retorinį klausimą: jeigu iki šiol visi gyvūnai išgyveno cirką (juk daugel metų jis teikia džiaugsmą mažiems ir dideliems), argi neišgyvens dabar? Kaip cirkai bus be gyvūnų? Būtent dėl jų aikčioja penkiamečiai ir ploja penkiasdešimtmečiai. Vis dėlto kitų šalių praktika rodo ką kita – pasaulyje jau kuris laikas klesti cirkai… taip, be gyvūnų.
Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Olandija, Rumunija, Latvija, Estija ir dar daug kitų ne tik Europos, bet ir likusio pasaulio šalių jau yra uždraudusios išnaudoti laukinius gyvūnus žiūrovų pramogai. Visuomenėje keičiantis požiūriui į gyvūnus per pastaruosius dvidešimt metų žiaurus elgesys su jais tampa ne tik nebepriimtinas, bet ir nebemadingas – užuot ėję į tradicinius cirkus žmonės dažniau eina į protestus dėl gyvūnų teisių. Kitaip tariant, gyvūnus eksploatuojantis cirkas jau tampa relikvija.
Natūraliai kyla klausimas, o ką dar rodyti cirke, jei ne gyvūnų numerius? Tačiau menas yra gilus šulinys, į kurį metęs akmenį dar ilgai neišgirsi pliūkštelėjimo, ir jo ribos plečiasi. Cirkas be gynūnų – tai profesionalių atlikėjų pasirodymai. Visų pirma, tai pasakojimo menas pasitelkiant įvairias priemones: gatvės, lėlių teatrą, žmogaus kūną, muziką, juoką, magiją, dailę, kostiumus, žodį, ugnį ir kt. Pavyzdžiui, Cirque Italia yra keliaujantis vandens cirkas, kurio scenoje telpa 35 tūkst. galonų vandens, iš kurio vėliau susidaro akinamai mirguliuojantys lietūs ir fontanai.
Pats žymiausias cirko be gyvūnų pavyzdys yra populiariausias šiuolaikinis cirkas Cirque du soleil. Visi jų pasirodymai yra originalūs pasakojimai scenoje su įspūdingomis dekoracijomis ir kostiumais. Pavyzdžiui, žiūrovams nustebinti nepagailima pastangų sceną paversti į ledo šalį arba išradėjo dirbtuvę, prikrautą tikroviškai atrodančių milžiniškų instrumentų. Ne veltui šis cirkas yra vienas iš brangiausių pasaulyje – už vieną pasirodymą kiekvienam žiūrovui reikia pakloti vidutiniškai nuo 90 iki 170 dolerių. Jis įsikūrė 1984 metais ir jo buveinė šiuo metu yra Monrealyje, Kanadoje, nors cirkas kasmet keliauja aplink pasaulį ir yra aplankęs jau 450 miestų ir 60 šalių.
Cirque du soleil galite išvysti draminės, akrobatinės, oro gimnastikos, plaukimo, nardymo, šokių, dainavimo, muzikos ir cirko pasirodymų. Apie 300 siuvėjų, dizainerių, batsiuvių, modistų, tekstilės ekspertų, nėrinių kūrėjų specialiose dirbtuvėse kuria išmanius kostiumus, dailidės ir menininkai konstruoja dekoracijas. Iš viso Cirque du soleil turi beveik 4 000 darbuotojų, iš kurių 1 300 artistų iš daugiau nei 50 skirtingų šalių.
Tai yra tik vienas ypač ryškus pavyzdys cirkų, kurie sėkmingai funkcionuoja be gyvūnų ir pritraukia milijonus žiūrovų. Be to, šiuolaikinėms technologijoms plečiant kūrybos galimybes, galima spėti, kad ateityje pramogų versle vis labiau plis vaizdo efektai, tokios tendencijos matyti jau dabar. Bet kokiu atveju pasaulinė praktika rodo, kad cirkas be gyvūnų turi perspektyvų.
