Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad jo šalis gali statyti karinę bazę Kipre. Prieš 50 metų Turkija įsiveržė į Kiprą ir nuo tada sala buvo padalinta į turkišką ir graikišką dalis, o buferinę zoną tarp jų kontroliuoja Jungtinių Tautų taikdariai, praneša AFP.
„Jeigu reikės, galime pastatyti bazę ir uosto statinius šiaurėje“, – R. T. Erdoganą citavo Turkijos oficiali naujienų agentūra „Anadolu“.
Šeštadienį jis lankėsi šiaurinėje Kipro dalyje, kur pažymėjo Turkijos įsiveržimo 50-ąsias metines. Jis taip pat kaltino Graikiją siekiant įkurti savo karinę bazę Kipre.
1983 m. turkai Kipre paskelbė taip vadinamą „Šiaurės Kipro Turkų Respubliką“. Jos nepripažįsta jokia kita valstybė išskyrus Turkiją.
Kipro graikai šeštadienį pagerbė žuvusius ir dingusius be žinios per 1974 m. Turkijos įsiveržimą. Kipro prezidentas Nikos Christodoulides sakė, kad salos suvienijimas yra vienintelė išeitis.
2004 m. vis dar suskaldytas Kipras įstojo į Europos Sąjungą po to, kai Kipro graikai referendume vienareikšmiškai balsavo prieš Jungtinių Tautų remiamą susijungimo planą.
Šeštadienį R. T. Erdoganas atmetė JT siūlytą federacijos modelį. Anot jo, būtų beprasmiška atnaujinti derybas dėl tokio plano.
„Tiesą sakant, mes manome, kad naujo derybų proceso neįmanoma pradėti nesudarius sąlygų, kad abi pusės sėstųsi ir pakiltų nuo derybų stalo kaip lygios“, – sakė Turkijos prezidentas.
Paskutinį kartą JT tarpininkaujamos derybos dėl Kipro susijungimo žlugo 2017 m.
„Mes saloje statome Šiaurės Kipro prezidentūrą ir parlamentą. Jie stato karinę bazę, o mes statome politinę bazę“, – pareiškė R. T. Erdoganas.
Jis taip pat džiaugėsi, kad į Kiprą buvo atvykęs ir Turkijos pagrindinės opozicinės jėgos, Respublikonų liaudies partijos (CHP), lyderis Ozguras Ozelas. Anot prezidento, tai rodo Turkijos žmonių vienybę Kipro klausimu.
Karolis Broga (AFP)
