Rusija per du mėnesius išvarė jau antrą užsienio korespondentą dėl anksčiau įvykdytų nedidelių pažeidimų, o šis veiksmas leidinyje, kuriam jis dirbo, buvo vadinamas neįprastu.
Olandijos dienraščio „de Volkskrant“ korespondento Rusijoje Tomo Veninko deportacija seka po „BBC“ korespondentės Saros Reinsford išvarymo rugpjūčio mėnesį.
Remiantis „de Volkskrant“, Rusijos valdžia pirmadienį panaikino Veniko leidimą gyventi šalyje ir davė jam tris dienas išvykti iš šalies dėl dviejų ankstesnių administracinių baudų. 2019 metais jis gavo baudą už tai, kad laiku neužsiregistravo migracijos institucijoje, o 2020 metais buvo nubaustas už tai, kad lankėsi ribotos sienos apsaugos teritorijoje, Čiukotkos srityje, tolimuosiuose šiaurės Sibiro rytuose.
Maskva informavo Olandijos vyriausybę, jog Veninko viza negali būti pratęsta. Veninkui, kuris nuo 2015 metų dirbo „de Volkskrant“ korespondentu Rusijoje, neleidžiama grįžti į Rusiją iki 2025 metų sausio.
Vyriausiasis „de Volkskrant“ redaktorius Piteris Klokas sakė, kad Rusijos valdžiai nebūdinga deportuoti užsienio korespondentus dėl senų pažeidimų.
„Mums nesuprantama, kodėl Rusijos valdžia nusprendė taip pasielgti“, sakė Klokas.
„Ankstesniais metais tokie administraciniai pažeidimai nekliudė pratęsti leidimą gyventi“, pridėjo jis.
Olandijos Užsienio Reikalų ministras Benas Knapenas sakė: „Olandijai nepriimtina, kad žurnalistas turi palikti šalį prieš savo valią“.
Knapenas pridėjo, kad ministerijos bandymas paskutinę minutę užkirsti kelią žurnalisto deportacijai iš Rusijos nedavė jokių rezultatų.
Veninko deportavimas įvyko prastėjančių Rusijos ir Olandijos tarpusavio santykių įkarštyje, kartu su Olandijoje vykstančiu kriminaliniu teismu dėl „MH17“ lėktuvo nukritimo, dėl kurio kaltinama Rusija bei praėjusios savaitės Olandijos teismo nuosprendžiu aneksuotus Krymo aukso dirbinius sugrąžinti į Ukrainą, o ne į Rusiją.