Praleidęs čia savaitę, aš jau žinau kaip išspręsti visas Palangos problemas. Palanga turi išnykti.
Nesupraskite manęs klaidingai, Palanga daugeliu aspektų yra puikus kurortas – ilgi dviračių takai, nuostabus ir didelis parkas, daugybė bėgiojimo trasų ramiuose pušynuose, tvarkingos trinkelėmis išklotos gatvės, suoliukai, netrūksta šiukšlių dėžių ir nesmirda. Pagal šiuos kriterijus daugeliui Pietų Europos kurortų lygiuotis į Palangą yra sunku. Paplūdimys platus ir gana švarus – vertinant tai kiek ten kartais susirenka žmonių, netgi neįtikėtinai švarus.
Tiesa, aš ten buvau tik vieną kartą, 8 valandą ryto. Gali būti, kad po to kai pradeda rinktis čeburekus valgantys Čeburekai, dalis šarmo ir romantikos atslūgsta. Ar girdėjote apie Palangos miško bėgimo trasą „Labrytys“? Ji ne tik maloniai vingiuoja tarp pušų, bet ir kas kilometrą net sustatyti mediniai (!) – į gamtą integruoti – treniruokliai ir gimnastikos prietaisai leidžiantys auginti arba šiaip demonstruoti raumenį. Ir bet kuriuo paros metu ten beveik nėra žmonių.
Palanga turi tik vieną virusą, sukeliantį daugybę ligų – vasarą čia atostogauja per daug žmonių. Per daug nereiklių žmonių, kurie yra pasiruošę gyventi bet kur, gerti bet kiek ir valgyti bet ką. Iš to išplaukia visos šio kurorto problemos. Vietiniai gyventojai turistus apgyvendina palėpėse, garažėliuose ir tvarteliuose, savo kiemuose pristato palapinių ir plastmasinių tualetų. Žmonės gyvena visur ir visaip. Nemačiau tik iš po kanalizacijos šulinio dangčio ryte išlendančio besirąžančio turisto (tačiau, mačiau tokių, kurie atrodė lyg būtų ten nakvoję). Didžiulė maisto paklausa iš visiškai nereiklių klientų sukuria situaciją, kur tik savęs negerbiantis restorano savininkas švaistys pinigus normaliems maisto produktams ir samdys virėją skiriantį puodą nuo keptuvės. Prisipažinsiu, aš pats jokioje Palangos viešo maitinimo įstaigoje nė karto nevalgiau, girdėjau tik legendomis tapusius pasakojimus. Tačiau pats valgiau tradicinį šio kurorto patiekalą – sausoką rūkytą karšį, kuris, mano supratimu, buvo nei rūkytas, nei karšis. Beje, pirmą kartą teko matyti su žarnomis rūkytą žuvį. Jau minėjau – klientai nereiklūs ir neišrankūs. Atskiras reiškinys čia yra Basanavičiaus gatvė su savo pramogomis ir fauna, tačiau nelaikyčiau jo didele problema – visi miestai turi savo apgamus – Vilniuje yra Šnipiškių taboras, Kaune yra Slabotkė, Niujorke yra Bronksas.
Gera žinia yra tai, kad visų šių problemų šaknį galima labai greitai išrauti. Dirbtinis čia atvažiuojančių žmonių skaičiaus sumažinimas (apmokestinant arba uždraudžiant) būtų tiesiausias kelias link socialinių neramumų ir revoliucijos, todėl lieka tik viena išeitis. Palangos turi nelikti. Vietoje jos turi atsirasti 35 kilometrus rytine Baltijos jūros pakrante besidriekiantis Tripolis, apjungiantis Palangą, Šventąją ir Papę. Visas šis milžiniško tankio avilys Palangoje yra sukurtas dėl to, kad visokie teritorijų planavimo, kraštovaizdžio ir paveldo apsaugos departamentai neleidžia čia vystyti kokybiškos apgyvendinimo ir laisvalaikio infrastruktūros.
Šiame apleistame ir piktžolėmis apaugusiame jūsų prosenelės sklype buvo tvarto pamatai? Nebuvo? Na tai tada čia negalima statyti namo. Bet galima statyti palapines, kemperius, treilerius plastmasinius tualetus – jie puikiai atspindės kultūrinį paveldą ir pajūrio dvasią. Todėl visi šia teritorija susirūpinę planavimų ir draudimų departamentų klerkai turi gauti išeitines kompensacijas, o normalūs urbanistai parengti Tripolio vystymo planą – ne tik su plačios įvairovės apgyvendinimo, bet ir su normalia sporto ir laisvalaikio infrastruktūra, jachtų prieplaukomis ir t.t. (aišku išsaugant svarbius gamtos elementus), pritrauksiančia čia turistus daugiau nei du mėnesius per metus. Galbūt jame vasarą net reikėtų labai apriboti automobilių eismą, o palikti tik viešų dviračių sistemą ir išilgai pakrantės važiuojantį traukinuką. Prieš šį Tripolį nublanktų visokie ten prancūzų Côte d’Azur ir italų Cinque Terre. Beje, dar nepasakiau pagrindinės priežasties kodėl nublanktų, o Tripolis taptų milžinišku užsienio turistų traukos centru (kurie turėtų mokėti riebų pagalvės mokestį): įamžinant trijų apjungtų miestų pavadinimus, ypatingą svorį suteikiant viduriniajam, naujasis miestas būtų pavadintas Šventąja PaPape (angl. Holy Underbreast).
