Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriai teigia, jog labdaros iniciatyvos keičia žmones. Skurstantieji, sulaukę paramos maistu, geba atsitiesti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Savanoryste užsiimantys jaunuoliai išmoksta padėti silpnesniam, o vyresni žmonės patiria gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę.
Didėjantis savanorių skaičius nuteikia optimistiškai
„Labdaros ir paramos organizacijų darbuotojai ir savanoriai kasdien susiduria su realybe, kurios kiti gyventojai gali ir nepastebėti. Dabartinėje kultūroje mes esame įsitikinę, kad kiekvienas atsako už savo likimą, taip pat – ir už finansinį gerbūvį. Tuo tarpu mums tenka matyti, kaip žmonių gyvenimai griūna dėl netikėtų ir nesuplanuotų aplinkybių. Daugiausiai, ką galime padaryti – tai ištiesti pagalbos ranką, kad skurstantieji gebėtų išlipti iš kritinių situacijų“, – teigia „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Anot jos, daugiausiai norinčiųjų savanoriauti sulaukiama didžiuosiuose miestuose. D. Žebrauskaitė sako, kad įvairios socialinės akcijos padeda atkreipti dėmesį į savanorystę ir pritraukti naujų žmonių. Neseniai prasidėjus socialinei akcijai „Gera kaina – Geras darbas“, labdaros organizacijos vadovė teigia iš kelių regionų sulaukusi du kartus daugiau naujų kandidatų anketų nei įprastai.
„Per dvi pirmąsias akcijos savaites iš Vilniaus regiono sulaukėme 44 pasisiūlymų savanoriauti, kai vidutiniškai būna 18. Iš Šiaulių, Panevėžio gavome 13 anketų, kai tuo tarpu per metus būna vos viena kita“, – džiaugėsi D. Žebrauskaitė.
Organizatorių archyvo nuotr.
Kasdien mato vis kitą gyvenimo pusę
„Maisto banko“ surenkamas maistas skurstančiųjų šeimas pasiekia savanorių dėka. Jie paaukotą maistą surenka iš prekybos centrų, išrūšiuoja maisto sandėliuose, išdalina įvairioms socialinėms organizacijoms, besirūpinančiomis skurdžiai gyvenančiais žmonėms.
„Ne visuomet įvertiname, kad tokie paprasti dalykai kaip paaukotas maistas žmonėms suteikia vilties ir jėgų nepasiduoti. Per devynerius savanorystės metus mačiau daugybę istorijų, kaip žmonės, gavę paramą ir paskatinimą maistu, suranda drąsos išbristi iš sunkių situacijų. Šis visuomenės paramos gestas skurstantiesiems parodo, jog jie yra ne vieni ir turi į ką atsiremti. Parama maistu šiems žmonėms padeda toliau kabintis į gyvenimą“, – apie skurstančių šeimų realybę pasakoja „Maisto banke“ Telšiuose savanoriaujanti Aušra Jurkuvienė.
Organizatorių archyvo nuotr.
Kaip rodo „Maisto banko“ ir jo socialinių partnerių patirtis, maistu šeimai dažniausiai rūpinasi moterys – jos teikia prašymus paramai gauti, taip pat dažniau pačios ateina atsiimti maisto paketų. Kaip pasakoja A. Jurkuvienė, ji dažniausiai maistą pristato vienišoms mamoms. „Augindamos mažus vaikus, jos niekur nedirba, o vaikams ūgtelėjus išsiskiria ar vyrai jas palieka. Aukojamas maistas joms yra didžiulė paspirtis. Neretai matau, kaip, žinodamos, jog nėra paliktos užribyje, šios moterys atsitiesia, susiranda darbus ir pačios išlaiko šeimas. Jos pasakoja, kad tuomet, kai žino, kad vaikai neliks alkani, gali skirti laiko darbo paieškoms“, – priduria ilgametė Telšių „Maisto banko“ savanorė.
A. Jurkuvienė prisimena ir kitą pavyzdį, kai visai neseniai moteris, kuri gaudavo „Maisto banko“ paramą, po ketverių metų pauzės vėl susirado darbą. Aukojamas maistas neretai vienintele išeitimi tampa ir neįgaliesiems. „Lankydavau neįgalią moterį, kuri po širdies operacijos visus pinigus išleido vaistams. Vaikai išvažiavę į užsienį, jai nebėra į ką atsiremti“, – sako A. Jurkuvienė.
Savanorystė padeda subręsti
Savanoriaujantys žmonės pabrėžia ir kitą šios veiklos pusę – keičiasi ne tik remiamų šeimų gyvenimas, bet ir savanorių pažiūros.
„Savanoriauti ėjau norėdama surinkti mokyklai reikalingas neatlygintinos veiklos valandas. Tačiau man čia taip patiko, kad užsilikau daug ilgesniam laikui nei planavau. Viena vertus, susiradau daugybę bendraminčių ir draugų, kita vertus išmokau bendradarbiauti ir organizuoti. Žinau, kokių tikslų ir kaip turiu pasiekti, tai man labai patinka“, – apie savanorystės naudą pasakoja dvejus metus Vilniuje savanoriaujanti moksleivė Emilija Krukauskaitė.
Mokiniai ir paaugliai dažnai prisijungia prie savanorystės akcijų ir, kaip teigia su jais dirbanti A. Jurkuvienė, po šios veiklos jie išeina visiškai pasikeitę. Tampa atidūs aplinkai, geba atpažinti skurstančias šeimas savo bendruomenėje, pradeda suprasti bendraklasius, kurių šeimos gyvena skurdžiau. „Jie susiformuoja visiškai kitokį pasaulio vaizdą ir geba į jį tinkamai atreaguoti“, – sako A. Jurkuvienė.
Organizatorių archyvo nuotr.
Trūksta priemonių
Kalbėdamos apie „Maisto banko“ savanorių kasdienybę, Aušra ir Emilija dažnai pabrėžia maisto surinkimui ir saugojimui tinkamų priemonių stoką. Aušra Telšiuose maisto produktus visada surenka savo automobiliu, nes Telšiuose visa savanorių komanda teturi tik šią transporto priemonę. Vilniaus savanoriai visam miestui ir rajonui turi tris automobilius, tačiau jie dažnai genda – kartais komandos yra priverstos sustabdyti savo kelionę pusiaukelėje dėl gedimų.
15,8 tūkst. skurstančiųjų aptarnaujantys vilniečiai savanoriai turi tik vieną sandėlį ir vieną pramoninį šaldytuvą, labai stinga termodėžių ir šaltkrepšių.
„Mes dedame visas pastangas, kad surinktas maistas žmones pasiektų šviežias. Iš esmės dėl savanorių entuziazmo mums pavyksta gerai suorganizuoti visą procesą. Visgi mes negalime iš rėmėjų priimti ir žmonėms dalinti nei šviežios mėsos, nei žuvies, nes šiuo metu tiesiog neturime tam tinkamų sąlygų“, – sako vilnietė E. Krukauskaitė.
Pasak „Maisto banko“ vadovės D. Žebrauskaitės, be automobilių su šaldymo įranga šiuo metu organizacijos sandėliams skirtinguose regionuose reikalingiausi šaldikliai, autokrautuvai didžiausias maisto apyvartas turinčiuose sandėliuose Vilniuje ir Kaune, stelažai maisto produktams sandėliuoti, pramoninių šaldytuvų Panevėžio ir Šiaulių regionų sandėliams. Savanoriai surinktus ir į sandėlius pristatomus produktus priversti rūšiuoti susilenkę prie dėžių, o autokrautuvais būtų galima gerokai paspartinti jų sutvarkymą ir paskirstymą maisto produktus skurstantiems išdalinančioms organizacijoms.
