Marius Skuodis. ELTA / Dainius Labutis

Seimo Ekonomikos komitetui vienbalsiai pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą, susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tai keistų situaciją iš esmės. Tačiau jis pažymėjo, kad sprendimus priima Seimas, o visų kelių ir tiltų sutvarkymui reikėtų apie 10 mlrd. eurų.

„Jeigu žiūrėtume iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos pusės ir rangovų pajėgumų, tai realiai kitais metais į kelius tikrai būtų suvalgomos maždaug 400 mln. eurų investicijos. Papildomai esame pasiruošę įgyvendinti kelių būklės gerinimo projektų už 400-500 mln. eur. Tokios yra ir valstybės pasirengimo, ir verslo galimybės. Jeigu norėtume visus kelius ir tiltus sutvarkyti, kad būtų ideali būklė, kuri mus tenkintų, mes turėtume kalbėti apie 10 mlrd. eurų investicijas. Puikiai suprantame, tokių sumų nėra”, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje teigė M. Skuodis.

„Ekonomikos komitete buvo svarstoma suma, ji pakeistų situaciją iš esmės, bet čia Seimas priims galutinius sprendimus, kokiems prioritetams paskirstyti ribotas lėšas. Jeigu norime matomesnio būklės gerėjimo, tai finansavimo reikia didesnio. Bet suprantu galimybes, kurios yra”, – tikino jis, pažymėjęs, kad „tam tikrų“ diskusijų šiuo klausimu Vyriausybėje yra.

Skaistė: iki biudžeto priėmimo diskusijoms dar turime šiek tiek erdvės

Tuo tarpu posėdyje taip pat dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad Vyriausybė yra susirinkusi visus pasiūlymus, bando juos atliepti ir iki antrojo biudžeto svarstymo siūlymus įsivertins.

„Dar yra laiko įsivertinti pasiūlymus ir pagal valstybės biudžeto galimybes bandyti pakreipti taip, kad tie prioritetai būtų atliepti šiek tiek labiau, nei buvo padaryta pirminiame biudžeto projekte. Dabar laikas diskusijoms, iki biudžeto priėmimo dar turime šiek tiek erdvės”, – sakė G. Skaistė.

ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų. KPPP numatyti 543 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar 41,8 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų). Pritarus parlamento Ekonomikos komiteto siūlymui, vietoje planuotų 543 mln. eurų, KPPP 2024 m. būtų skirti 760 mln. eurų.

Ignas Dobrovolskas (ELTA)

Naujienų agentūros ELTA informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “NAUJIENŲ AGENTŪRA ELTA” sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: