Šiandieninių politinių batalijų fone verta iš naujo pažvelgti į dešimtojo dešimtmečio pradžioje Amerikos politinę padangę sukrėtusį vadinamąjį „Levinski skandalą“. Tuo metu buvo daug politikų kalbų, dvi apkaltos. Tačiau tikrąja šio skandalo auka tapo jaunutė Baltųjų rūmų stažuotoja.
Pražūtingas susižavėjimas bosu
Monika Levinski praktiką Baltuosiuose rūmuose pradėjo 1995 m., kai jai tebuvo 21-eri. Suprantama, jog mergina dažnai bendraudavo su vienu galingiausių pasaulio žmonių, kuriuo žavėjosi ir siekė jo dėmesio. Dėmesio Monika sulaukė, tačiau ne tokio, kokio galimai tikėjosi.
Jauną ir nepatyrusią stažuotoja prezidentas suviliojo ir jų slaptas romanas tęsėsi dvejus metus – nuo 1995 iki 1997 metų, kol viskas neiškilo į viešumą. Jų ryšiai su sprogusios bombos efektu į viešumą iškilo 1998 metais.
Skandalas buvo paviešintas draugės dėka
Nežinia, kaip būtų susiklostęs tarnybinis romanas tarp Monikos ir prezidento Bilo Klintono, jeigu mergina nebūtų to atskleidusi draugei. Monika apie savo romaną su bosu pasipasakojo Lindai Tripp. Linda slapta įrašė pokalbius su Monika apie jos seksualinius santykius su JAV prezidentu, kuriuos vėliau perdavė Federalinių tyrimų biurui.
Suknelė turėjo tapti sentimentaliu atsiminimu
Monika savo draugei Lindai paatviravo ir apie mėlynąją suknelę, ant kurios liko prezidento spermos dėmė nuo jos ir prezidento lytinių santykių Ovaliniame kabinete. Vėliau šis kabinetas buvo imtas vadinti „oraliniu“.
Monika Levinski savo draugei Lindai pasakė, jog suknelę, kurią ji saugojo kaip suvenyrą, ketina išvalyti ir ja pasipuošti šeimos renginyje. Tačiau Linda, norėdama išsaugoti įkaltį ir siekdama imuniteto savo draugei bei apkaltinti prezidentą dėl neleistinų santykių, atgrasė ją nuo to, mesdama svarbų kozirį Linda pasakė, jog suknelė Moniką tikrai storina ir ji daugiau jos neturėtų dėvėti viešumoje.
Tokiu būdu suknelė buvo išsaugota ir tapo labai svarbiu Bilo Klintono apkaltos „koziriu“.
Galingas prezidentas ar bailys?
Iškilus į viešumą M. Levinsky bei Bilo Klintono pokalbiams ir prasidėjus garsiojo romano tyrimui, B. Klintonas atkakliai viską neigė. „Aš neturėjau seksualinių santykių su ta moterimi, panele Levinski“, – primygtinai teigė jis televizijos laidoje.
Tik priremtas nepaneigiamų įrodymų, tokių kaip mėlynoji suknelė, prezidentas pagaliau davė parodymus prieš Didžiąją žiuri komisiją ir galiausiai prisipažino turėjęs lytinių santykių su jauna stažuotoja.
„Iš tiesų, aš turėjau santykių su panele Levinsky, kurie nebuvo tinkami“, – sakė jis.
Prokuroro Keneto Starro dėka, buvo paviešinta ataskaita, kurioje buvo atskleistos visos Monikos ir prezidento susitikinėjimų detalės.
Nors Atsovų rūmuose prezidentui buvo primesta apkalta, dėl trukdymo ir melavimo, tačiau vėliau Senate vykusiame apkaltos B. Klintonui teisme, jis buvo išteisintas.
Beje, ,,Levinski skandalo“ metu šalia prezidento visada buvo jo žmona Hillary, taip demonstruodama palaikymą neištikimam vyrui ir gerindama jo įvaizdį visuomenės akyse, o per vėliau vykusią apkaltą prezidentas, palaikomos žmonos, buvo išteisintas ir atgavo populiarumą.
Monikos susidūrimas su realybe
Po viešumon iškilusios skandalo Monika buvo maišoma su purvu. Į merginą buvo žiūrimą kaip į jauną meilužę, kuri suviliojo žmonai ištikimą prezidentą.
Apie tai, kad visuomenė beatodairiškai smerkė Moniką, o ne prezidentą, rodo ir skandalo pavadinimas – „Levinski skandalas“, kurio centre „prie kryžiaus“ buvo kalama moteris, o ne prezidentas.
„Būdama 22 metų įsimylėjau savo bosą, o būdama 24 metų patyriau gniuždančias pasekmes. Nepraeina nei diena, kad man nebūtų primenama ši klaida ir aš labai gailiuosi dėl jos“,- sakė Monika.
Bet juk JAV prezidentas buvo beveik 30 metų vyresnis ir bet kuriuo momentu galėjo nutraukti Monikos karjerą kaip Baltųjų rūmų stažuotojos. Pati Monika savo santykius su Billu Klintonu pavadino „piktnaudžiavimu valdžia“.
Monika sakė nežinia, kaip būtų jai pasibaigęs visuotinis pasmerkimas, jei ne šeimos palaikymas.
„Man pasisekė, kad išgyvenau ir atėjau iš aukštesnės vidurinės klasės šeimos, galinčios mane palaikyti … bet net ir tada praradau daugiau nei dešimtmetį savo gyvenimo“, – Twitteryje rašė moteris.
Sunkūs bandymai atsitiesi
Po JAV visuomenę sukrėtusio skandalo, prezidentas ir toliau šmėžavo televizijos ekranuose su žmona, o Monika stengėsi gyventi toliau.
1999 m. ji sukūrė rankinių liniją ir tais pačiais metais tapo svorio metimo bendrovės „Jenny Craig“ atstove spaudai. Levinski taip pat kelis kartus pasirodė televizijoje ir vedė 2003 m. „Fox“ pažinčių laidą „Ponas Asmenybė“. Rankinių linija nesulaukė didelio populiarumo, pašaipios kalbos ir toliau persekiojo merginą, o bet kokie bandymai įsidarbinti baigdavosi nesėkme – darbdaviai be gailesčio jai užtrenkdavo duris. Tad mergina priėmė sprendimą pabėgti nuo visuomenės žvilgsnių ir persikėlė į Londoną. Ji pradėjo lankyti Londono ekonomikos mokyklą ir įgijo socialinės psichologijos magistro laipsnį.
Drąsus kalbėjimas apie seksualinį priekabiavimą
Dar kartą viešai prabilti apie patirtas patyčias Moniką paskatino judėjimas „#MeToo“. „Twitter“ paskyroje buvo paskelbtas jos įrašas: „Visoms moterims, kurios dalijasi seksualinės prievartos ir seksualinio priekabiavimo istorijomis, dėkoju už jūsų drąsą pasisakyti. Tu nesi vienas. #MeeToo“.
Apibūdindama vienatvę ir baimę, patirtas per teisminius ginčus, Monika rašė: „Kad aš padariau klaidų, dėl to visi galime sutikti. Bet plaukimas toje Vienatvės jūroje buvo siaubingas“.
Pasak moters, ji nebūtų pasijutusi tokia vieniša, jei tai nutiktų šiandien, remdamasi #MeToo judėjimu.
Šiandien galima tik stebėtis Monikos Levinski stiprybe: jai teko ištverti visuotines patyčias, pasmerkimą, užgauliojimus. Šeima ir išvykimas į kitą šalį padėjo jai atsitiesti. Šiandien Monika gali išdidžiai pasakyti, kad ji ne viena, pasaulyje yra daug moterų, patyrusių „piktnaudžiavimą valdžia“ bei seksualinę prievartą – ja palaiko ir supranta milijonai moterų.
„Aš tikrai žinau viena: dalis to, kas leido man atsitiesti, yra tai, kad aš jau nebesu viena. Ir už tai esu dėkinga “,- rašė Monika savo socialinėje paskyroje.
Kovotoja prieš patyčias internete
Monika, pati patyrusi patyčias, vedama užsispyrimo, tapo perspektyvia kovos su patyčiomis advokate, argumentuodama, jog jos pačios reputacija ir tapatybė buvo visiškai sutrypta internete.
„Per vieną naktį iš privataus asmens tapau viešai pažeminta prieš visą pasaulį. Buvau „nulinis pacientas“, prarandantis asmeninę reputaciją. Galbūt pasidalijusi savo istorija galėčiau padėti kitiems tamsiausiomis jų pažeminimo akimirkomis“, – sakė Monika.
O tapti aktyvia kovotoja prieš internetines patyčias ją paskatino ir tragiškas įvykis, kai nusižudė vaikinas, paviešinus medžiagą apie jo santykiavimą su kitu vyru.
2015 metais TED konferencijoje šia tema ji pasakė įtaigią kalbą. Nuo tada M. Levinski aktyviai dalyvauja su patyčiomis internete kovojančio labdaros fondo „Bystander Revoliution“ veikloje.
2018 m. Monika Lewinski lankėsi Vilniuje, inovatyvių technologijų konferencijoje „Login 2018“.
„Kuo daugiau žmonių išdrįs viešai kalbėti apie savo patirtis ar nuogąstavimus, tuo lengviau bus šį klausimą destigmatizuoti. Toki būdu vis daugiau žmonių dalinsis patirtais išgyvenimais dėl patyčių, o ne tyliai kentės. Tie atvejai, kai žmonės kenčia tyloje ir vienumoje, man atrodo baisiausi, jie kelia didžiausią nerimą. Patyčių aukoms arba taikiniams labai svarbu suvokti, kad tai ne jų kaltė. Tai neturi nieko bendra su jų tikruoju aš. Aplinkinius raginu nestovėti ir ne pasyviai stebėti, o veikti – imkitės veiksmų, praneškite. Parašykite teigiamą komentarą internete ar panaudokite prieš patyčias kovojantį jausmaženklį. Jei patyčių auka vienaip ar kitaip pajus jūsų palaikymą, tai jau bus žingsnis į priekį, teigiamas pokytis“,- konferencijos metu sakė Monika Levinski.
Tikėtina, kad Monikos Levinski pavyzdys ir viešas kalbėjimas apie patirtas patyčias padės atrasti stiprybės ir kitoms patyčių aukoms atvirai kalbėti apie patirtus išgyvenimus, o ne griebtis savižudybės ar atsiriboti nuo pasaulio psichiatrijos gydymo įstaigose, ar baigti savo gyvenimą dar liūdniau.