LRT tyrimų skyrius skelbia vis naujus skandalingus faktus dėl situacijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, susijusius su Valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatus savivaldos rinkimuose parėmusiais verslininkais.
Kaip teigiama tyrime, verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos „Belaruskali“ valdomas „Birių krovinių terminalas“ plėtėsi jūrų uoste net nedalyvaudamas žemės nuomos konkursuose; rekonstruotos „Birių krovinių terminalo“ krantinės, pagerinta prie jų esanti infrastruktūra, pavyzdžiui, geležinkelio atšaka. Kita I. Udovickio kontroliuojama bendrovė „Gargždų geležinkelis“ laimėdavo uosto direkcijos skelbtus geležinkelių tiesimo ir remonto konkursus.
„Po skandalingų žiniasklaidos paskelbtų faktų laukiame Ministro Pirmininko reakcijos, kadangi situacija Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste galimai apraizgyta interesų ir korupcijos voratinklio. Aiškėja vaizdas, kad valstybei ir Klaipėdos miestui tarnauti turintis uostas labiau tarnauja valdančiąją daugumą šalyje turintiems valstiečiams ir žaliesiems, remdami partiją ir konkrečiai – jų kandidatą į miesto merus bei sąrašo dalyvius. Perspektyvoje ryškėja ir tokių verslo grupių interesas perimti miesto politinį valdymą, o Ministras Pirmininkas dėl to tarsi nemato nieko blogo. Tai gal ir yra valdančiųjų plano dalis? – pažymi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Valstiečių ir žaliųjų partijos sąraše savivaldybės tarybos rinkimuose Klaipėdos mieste dalyvauja ir buvęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas, kuriam, LRT tyrimo duomenimis, priklauso bendrovė „Geometra“, 2017 m. pabaigoje laimėjusi Uosto direkcijos skelbtą konkursą už 100 tūkst. eurų.
Su A.Vaitkaus sąrašu į rinkimus eina ir dar vienas verslininkas – Arūnas Tuma. Žurnalistai atskleidė, kad verslininkui priklausanti „Kamineros grupė“ uoste veiklą dabar vykdo bankrutavusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ vietoje, nuomojasi tam tikras krantines, teisę į kurių „Kamineros grupė“ taip pat įgijo be konkurso, kai aukcione nusipirko pastatus.
„Matome schemą, kai su valdančiąja Valstiečių ir žaliųjų partija susiję ir į aktyvią politiką pasukę Klaipėdos verslininkai iš uosto direkcijos gauna naudos, o vėliau dosniai paremia valstiečių rinkimų sąrašo dalyvius. Todėl viešai kreipiamės į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir susisiekimą ministrą Roką Masiulį, reikalaudami atsakyti, ar jie nemato politinės korupcijos požymių ir ar nesiruošia pradėti tyrimų dėl skandalingų faktų, susijusių su galimu tam tikrų verslo grupių protegavimu“, – sako TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.
Priminsime, kad jau anksčiau žiniasklaida paskelbė, kad I. Udovickis ir jo sutuoktinė Olga Udovickaja kaip fiziniai asmenys Valstiečių ir žaliųjų partijai paaukojo beveik maksimalias leistinas sumas – 8 800 eurų.
Su uosto vadovu A. Vaitkumi Klaipėdos miesto valdžios siekiantys I. Udovickio verslo partneriai – „Birių krovinių terminalo“ vadovas Vidmantas Dambrauskas, bendrovės „Fertimara“ akcininkas Leonidas Bergeris, anot žiniasklaidos, taip pat įnešė maksimalias, beveik 9000 Eur siekiančias sumas į valstiečių rinkimų sąskaitą.
Priminsime, jog vos pasklidus žiniai apie uosto generalinio direktoriaus A. Vaitkaus galimą kandidatavimą Klaipėdos miesto mero rinkimuose, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė dar 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį, pabrėždama, kad Klaipėdos valstybinį jūrų uostą valdanti įmonė yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, todėl tokio masto valstybinius resursus valdančios įmonės vadovas neturėtų tuo pačiu metu išnaudoti savo administracinę poziciją, jei yra sutaręs dalyvauti rinkiminėje kampanijoje.
Kreipimesi susisiekimo ministro buvo prašoma atsakyti, ar A. Vaitkaus veikla nekelia abejonių dėl jo galimybių toliau eiti generalinio direktoriaus pareigas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje? Kartu domimasi, ar šis galimas neskelbtas susitarimas dėl A.Vaitkaus kandidatavimo LVŽS sąraše yra pasiektas tarpininkaujant ministrui.
„Mano įsitikinimu, tokios reikšmės valstybės įmonės vadovas, ketindamas dalyvauti aktyvioje politikoje, turėtų laiku nusišalinti nuo pareigų arba iš jų pasitraukti, o kitu atveju – griežtai atsiriboti nuo bet kokio rinkiminio politikavimo“, – tuomet sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Atsakymo į šiuos Seimo narės klausimus iki šiol nesulaukta, o viešumon vienas po kito iškylantys faktai liudija, kad įtarimai gali būti pagrįsti.
