Pasaulio pabaigos tema yra viena tų, kurios nuolat yra gvildenamos ir aptarinėjamos. Nuo datų, kuomet anie vieno iš mūsų nebeliks ant žemės paviršiaus ar neliks net visos planetos iki galimų pasaulio pabaigos scenarijų. Teisybė, dažniausiai į visas šia hipotezes yra tiesiog numojama ranka.
Bet ar derėtų į tokias hipotezes žiūrėti nepatikliai, jeigu apie jas kalbėjo vienas šviesiausių mūsų eros protų? Vos daugiau nei prieš du mėnesius mus palikęs fizikas Stivenas Hokingas (Stephen Hawking) ne tik revoliucionavo mokslą, tyrė juodąsias skyles ir parašė tokius bestselerius kvantinės fizikos temomis, kaip „Trumpa laiko istorija“ ar „Visata riešuto kevale“. Britas taip pat mėgo kelti įvairiausias teorijas apie galimą pasaulio pabaigą. O ko jau ko, bet tokio žmogaus prielaidų nederėtų laikyti tiesiog būrimu iš tirščių.
Žemė, kaip milžiniškas ugnies kamuolys
Praėjusių metų liepą Pekine vykusioje konferencijoje, Stivenas Hokingas susirinkusiems mokslininkams paskelbė, jog žmonija pasiekė galutinį tašką.
Anot fiziko, 2600-aisiais gyventojų bus tiek daug, kad jie vienas šalia kito spausis pečiais, o elektros energijos sunaudojimas bus toks didelis, kad Žemė taps spindinčiu raudonu dangaus kūnu.
Globalinis atšilimas pavers žemę nelyginant Venera, kur temperatūra 250 laipsnių Celsijaus, paviršių plauna rūgštieji lietūs, o vėjo greitis gali pasiekti šimto metrų per sekundę ribą.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Dirbtinio intelekto apokalipsė
Nors šiandien primena tik mokslinės fantastikos trilerius, kuriuose robotai nori sunaikinti savo kūrėją, tačiau Stiveno Hokingo spėjimu – tai pakankamai realus scenarijus.
Tokiems gigantams, kaip Facebook ar Google besidomint dirbtiniu intelektu, britas išsakė nepasitikėjimą tokiomis technologijomis.
Mokslininkas išreiškė baimę, jog dirbtinis intelektas gali tapti ne tik pačiu blogiausiu visų laikų mūsų civilizacijos išradimų, bet ilgainiui pakeisti ir žmogų.
„Jeigu kažkas gali sukurti kompiuterinį virusą, tai kažkas gali sukurti ir dirbtinį intelektą, kuris pats save tobulintų ir kurtų replikas. Tai gali tapti nauja gyvybės forma, pranoksiančia žmogų“, – nuogąstavimų neslėpė Stivenas Hokingas.
Branduolinis karas
Turbūt viena realiausių ir labiausiai pagrįstų baimių bei galimų pasaulio pabaigų.
Paklaustas kokią vieną žmogišką savybę norėtų pakeisti, Stivenas Hokingas iškart pasakė, kad toji yra agresija. Būtent ji verčia žmones elgtis iracionaliai, o tai gali pasibaigti net branduoliniu karu, nulemsiančiu planetos likimą.
„Konfliktai taip paprastai neišsisprendžia, o militarizuotos pajėgos ir masinio naikinimo ginklai gali tapti pražūtingais visai planetai“, – džiaugsmu fizikas netryško savo 75-ojo gimtadienio ceremonijoje.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Kitų planetų kolonizacija
Kalbėdamas apie pasaulio pabaigos scenarijus, fizikas dažnai pabrėždavo, kad žmonija turi dairytis naujos gyvenamosios vietos. To gali prireikti ir dėl pernelyg sparčiai augančio gyventojų skaičiaus.
Dokumentiniame filme „Stivenas Hokingas: naujos Žemės ekspedicija“, britas įspėja, kad žmogui netampant rūšimi, prisitaikiusia gyventi ir kitose planetose, pabaiga gali tapti neišvengiama. Jo spėjimu žmonija gali sunykti jau kitame šimtmetyje.
2015-aisias Stivenas Hokingas prisijungė prie milijardieriaus iš Rusijos Jurijaus Milnerio projekto, kurio metu, galingų kompiuterių pagalba, bandoma užfiksuoti bet kokius nežemiškos kilmės garsus, siekiant aptikti nežemišką gyvybę.
Jo teigimu būtent tai gali tapti raktu, siekiant žmoniją perkelti į kitą, naująją Žemę.
Globalinis atšilimas ir Donaldas Trumpas
Stivenas Hokingas garsėjo ne tik moksliniais atradimais ir įžvalgomis, bet ir puikiu humoro jausmu. Tiesa, tąkart tai buvo ne tik pašiepimas, bet ir įspėjimas.
Po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, jog jo šalis traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, to pro akis nepraleido ir pats Stivenas Hokingas.
Netrukus tokį JAV prezidento poelgį fizikas komentavo teigdamas, jog pasitraukimas iš šio susitarimo gali sukelti nebepataisomas aplinkos problemas. Nors, tiesą sakant, jų vis dar būtų galima ir išvengti, taip padarant pasaulį geresne vieta tiek mums patiems, tiek ir mūsų vaikams.
