Moterys nusiima galvos apdangalus ir iššaukiančiai jais mojuoja viešumoje, o kai kurios degina savo šydus ir meta juos į laužus, o vyrai jas drąsina. Kitos viešai nusikerpa plaukus, skanduojant „Mirtis diktatoriui“.
Vyrai ir moterys taip pat priešinasi saugumo pajėgoms – kai kuriais atvejais jas persekioja ir priverčia trauktis.
Tūkstančiai iraniečių išėjo į gatves protestuodami po 22 metų Mahsa Amini mirties, kuri buvo sulaikyta Teherane ir nuvežta į „perauklėjimo centrą“ po to, kai ją areštavo sostinės ilslamiškos dorovės policija, užtikrinanti islamo aprangos taisyklių laikymąsi, ir, kaip manoma, patyrė žiaurų pareigūnų smurtą.
Irano valdžia teigia apribosianti prieigą prie interneto šalyje, kol gatvėse bus atkurta ramybė. Tuo tarpu IRGC, elitinis Irano kariuomenės sparnas, įkurtas po 1979 m. šalies revoliucijos, paprašė visų žmonių atpažinti protestuotojus.
Mažiausiai 1 200 žmonių buvo suimti dėl protestų, pranešė Irano valstybės remiama naujienų agentūra Tasmin, remdamasi saugumo pareigūnu.
Mahsos Amini mirtis sukėlė tautos sielvartą ir pasipiktinimą, o jos vardas tapo šūkiu, nukreiptu prieš keturis dešimtmečius trukusį valstybės smurtą prieš moteris, laisvės stoką ir kitas bėdas, paskatinusiu kai kuriuos protestuotojus reikalauti islamo respublikos pabaigos.
Amini mirė rugsėjo 16 d. Teherano ligoninėje, praėjus trims dienoms po to, kai ją suėmė moralės policija ir nuvežė į policijos nuovadą „auklėti“.
Policija teigė, kad ją ištiko staigus širdies smūgis, ir paneigė aktyvistų teiginius, kad jai buvo suduoti smūgiai į galvą. Amini motina RFE/RL radijui „Radio Farda“ sakė, kad jos dukra buvo visiškai sveika.
Vyriausybė nurodė atlikti tyrimą ir susisiekė su Amini šeima.
Analitikai teigia, kad protestai, prasidėję Amini gimtajame Saghezo mieste Irano Kurdistano regione ir greitai išplitę dešimtyse šalies miestų ir miestelių, įskaitant Kišo salą ir šventąjį šiitų miestą Komą, yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais Islamo respublika susidūrė per pastaruosius kelerius metus.
„Esame liudininkai didžiausio iššūkio Islamo respublikai nuo 2019 m. pradžios“, – sakė Niujorke įsikūrusio Irano žmogaus teisių centro (CHRI) vykdomasis direktorius Hadi Ghaemi, turėdamas omenyje smurtinius 2019 m. protestus dėl staigaus benzino kainos padidėjimo, kurie greitai virto politiniais, pasigirdus raginimams nuversti dvasininkų instituciją.
„Kaip ji vystysis, priklausys nuo to, su kokiu įniršiu vyriausybė malšins protestus ir kiek tarptautinė bendruomenė išlaikys Iraną dėmesio centre, kad masiniai žmogaus teisių pažeidimai nebūtų vykdomi tamsoje“, – pridūrė A. Ghaemi.
Irano politinis aktyvistas ir žurnalistas Mohammad Sadegh Javadihessar radijui „Radio Farda“ sakė, kad Amini mirtis sukėlė šalyje sielvartą ir pyktį.
„Jauną moterį, kuri lankėsi Teherane iš kito miesto, policija turėjo saugoti, tačiau ji buvo sulaikyta policijos, o vėliau atsidūrė ligoninėje ir mirė. Tai beprecedenčiu būdu paveikė Irano visuomenę“, – interviu telefonu iš Mašhado sakė Javadihessaras.
„Dar niekada nebuvau matęs tokio plataus masto vienybės dėl smurto prieš moteris ir manau, kad tai gali būti lūžio momentas Irano socialiniame elgesyje“, – pridūrė jis.
Tikėtina, kad Iranas neatsisakys privalomo hidžabo, kuris yra vienas iš islamo respublikos ramsčių. Tačiau Javadihessaras sako, kad moralės policija gali peržiūrėti savo taktiką, nes po tragiškos Amini mirties sustiprėjo visuomenės spaudimas ir raginimai ją panaikinti.
„Nesitikima, kad dabartinis parlamentas imsis reformuoti privalomo hidžabo įstatymą, tačiau gali būti, kad tokių moralės policijos priemonių nesulauksime“, – sakė jis.
Siekdama sustabdyti protestus, kurie kartais peraugo į smurtą, valdžia dislokavo daug saugumo pajėgų, taip pat įvedė beveik visišką interneto išjungimą.
Organizacija „Amnesty International“ pranešė, kad užregistravo aštuonių žmonių – šešių vyrų, vienos moters ir vaiko – žūtį: keturis iš jų saugumo pajėgos iš arti nušovė metalinėmis grankulkėmis.
Rugsėjo 22 d. valstybės kontroliuojama televizija pranešė, kad per šešias iš eilės protestų naktis žuvo 17 žmonių, įskaitant demonstrantus ir policininkus. Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad žuvo keturi saugumo pajėgų nariai.
Protestuotojai skandavo „Moterys, gyvenimas ir laisvė“ ir „Teisingumas, laisvė ir neprivalomas hidžabas“, o jų taikiniu tapo hidžabas – labiausiai matomas islamo respublikos simbolis, kuris tapo privalomas po 1979 m. Islamo revoliucijos.
Kelios Irane gyvenančios aktorės socialiniuose tinkluose paskelbė savo nuotraukas, kuriose nedėvi privalomo šydo, rizikuodamos, kad daugiau niekada nebegalės vaidinti šioje šalyje. Viena jų net nusiskuto galvą protestuodama prieš Amini mirtį.
Žymi moterų teisių aktyvistė ir tyrėja Mansoureh Shojaee sako tikinti, kad protestai yra lūžio taškas.
„Po 40 metų, kai valdė mizoginiškas režimas, šis judėjimas skanduoja patį moteriškiausią ir civilizuotiausią šūkį, kuris suvienijo moteris ir vyrus nuo Teherano iki Kurdistano“, – radijui „Farda“ sakė Shojaeyi.
Ghaemi teigė, kad protestai yra „metų ir metų – ypač pastarųjų penkerių metų – Irano protestų judėjimo kulminacija, ir jie nukreipti į valdžios viršūnes“.
Protestai dėl Amini mirties vyko po beveik kasdienių gatvės demonstracijų dėl prastos ekonomikos būklės, kurią žlugdo žlugdančios JAV sankcijos, darančios papildomą spaudimą vyriausybei.
Jie taip pat vyko įstrigus deryboms, kuriomis siekiama atgaivinti 2015 m. branduolinį susitarimą, ir atsinaujinus gandams bei pranešimams apie 83 metų Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei sveikatą.
Rugsėjo 21 d. Teherane kalbėdamas per renginį, skirtą 1980-1988 m. Irano ir Irako karo veteranams atminti, A. Khamenei neužsiminė apie Amini mirtį ir šalį sukrėtusius protestus.
