Ministras Gabrielius Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas Seime brandinamas parlamentinių tyrimų iniciatyvas, sako matąs opozicijos norą devalvuoti šį politinės kontrolės instrumentą. Užsienio reikalų ministras pakomentavo ir parlamentinio tyrimo iniciatyvą, kuri kilo pasirodžius knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“. G. Landsbergio teigimu, knygoje, kurioje aprašomas Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos rinkimas 2019 m. prezidento rinkimų metu, kelia nemažai logiškų klausimų.

„Žinau apie kylančius klausimus, kurie yra iškelti labai rimtos reputacijos žurnalistų, atlikusių praeityje ne vieną žurnalistinį tyrimą. Tie klausimai yra iškelti. Todėl, besikliaujant vien tik jų reputacija ir iškeltų klausimų logiškumu, manau, kad klausimai reikalauja atsakymų. Kokia forma atsakymai gali būti pateikti – vyksta diskusija. Kol kas priimtų sprendimų nėra“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Tuo tarpu opozicijoje brandinamas iniciatyvas parlamente tirti galimą informacijos nutekinimo buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui istoriją ar inicijuoti tyrimą dėl šalyje galimai veikiančio „valstybininkų klano“ G. Landsbergis vertina itin skeptiškai.

„Mes girdime, kad tos komisijos, tiesa sakant, atrodo kartais netgi specialiai metamos ir siūlomos tam, kad būtų devalvuojamas pats komisijos žanras. Praėjusiais metais turėjome komisiją apie viską ir dėl visų – tai buvo politinė ir teisinė mišrainė. Akivaizdu, kad tai buvo devalvacinis veiksmas. Dabar matome panašių iniciatyvų. Nenorėčiau, kad mes dalyvautume komisijų povų parade: kas turės spalvingesnį pavadinimą ar labiau intriguojantį turinį“, – sakė konservatorių lyderis ir, veikiausiai galvodamas apie knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aptariamas istorijas, akcentavo būtinybę atsakyti į klausimus.

„Turi būti atsakymai, yra skirtingos formos. Kartais atsakymus pateikia raštu, kartais iš tribūnos. Kartais pateikia komitete, kuris gali užduoti klausimus. Yra įvairios formos“, – sakė konservatorius.

„Diskusija mūsų frakcijoje dar nėra pasibaigusi (…) Turėjome aptarimą su koalicijos partneriais. Aptarimai dar nėra baigti. Kai bus išdiskutuota profesionaliai ir skaidriai – galėsime pristatyti ir visuomenei. Tikiu, kad tai ilgai neužtruks. Svarbiausia yra atsakymai“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.

Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.

Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.

Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.

Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.

ELTA (ELTA)

Naujienų agentūros ELTA informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “NAUJIENŲ AGENTŪRA ELTA” sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: