„FaceApp“ programėlė populiarumą pelnė dar 2017-ais pristačiusi įvairias nuotraukų redagavimo ir modeliavimo funkcijas ir tapo viena, labiausiai naudojamų aplikacijų. Tada, naudojantis šia programa, buvo galima pajauninti savo nuotraukas ir tapti kūdikiais, vėliau – keisti lytis, ar net rases, kas sukėlė itin daug diskusijų.
Šiandien „FaceApp“ vėl sugrįžo į dėmesio centrą su galimybe kelių mygtukų paspaudimu save pasendinti. Pastarosiomis dienomis, tikriausiai dažno mūsų socialiniai tinklai mirga nuo senukų fotografijų, kuriomis dalijąsi ir mūsų draugai ir pasaulinio lygio muzikos, kino ir sporto žvaigždės. Įmantrios aplikacijos redagavimo galimybės nėra vienintelis kalbų šaltinis. Ką išties gali programa, kuri turi visišką prisijungimą ir prieinamumą prie mūsų fotografijų?
Panika dėl nieko?
„FaceApp“ yra kuriama nedidelės kompanijos, Sankt Peterburge, Rusijoje. Natūralu, kad informacinio karo ir įtampos, tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio, laikais ši programos kūrimo detalė neduoda ramybės. Šią savaitę, kai visus apėmė programėlės manija, „Twitter“ naudotojas J. Nozzi pasidalino informacija, kad „FaceApp“ renka informaciją apie naudotojų nuotraukas ir turi priėjimą prie jų bei vartotojų kamerų. Ši teorija ,nors ir sukėlė paniką tarp šios redagavimo priemonės naudotojų, greitai buvo paneigta. IOS operacinės sistemos tyrinėtojas ir apsauginės sistemos „Guardian Firewall“ kūrėjas W.Strafach, savo „Twitter“ paskyroje teigė, jog išbandė programą ir jokio informacijos nutekinimo neaptiko.
Apsaugos sistemų tyrinėtojas pseudonimu E.Alderson, taip pat, patikino, kad programa naudoja tik redaguojamas nuotraukas, o platesnio prisijungimo prie fotografijų galerijos neturi. Pats programos kūrėjas, Y.Goncharov, yra teigęs, kad nuotraukas yra saugomos serveriuose tik trumpą laiko tarpą, o naudotojams paprašius – gali būti ištrinamos.Jis ,taip pat, teigia, kad vartotojų duomenys nėra perduodami trečiosioms šalims. Nors šie teiginiai ir skamba raminančiai, atrodo jie įtikino ne visus. Jungtinėse Amerikos Valstijose, demokratų partija jau buvo paskatinta nesinaudoti šia aplikacija, dėl galimo Rusijos kišimosi į 2020-ųjų Prezidento rinkimus.
Vis tik reikia būti atsargiems
Net ir neįžvelgiant sąmokslo teorijų, tokių programų naudojimas neatrodo saugus. „FaceApp“ savo naudojimo instrukcijoje atskleidžia, kad renka žinias apie vartotojų vietą, naršyklės istoriją ir “neįvardijamą informaciją” bei turi galimybę nuotraukas modifikuoti, koreguoti ir publikuoti, teikti reklaminius pasiūlymus.Taip pat, galimas ir vartotojo vardo ar grotažymių naudojimas. Programa nėra sunkiai prieinama ir hakeriams, kurie gali susikurti priėjimą prie kamerų ir asmeninės informacijos, kurią kaupiame savo mobiliuose telefonuose.Technologijų ekspertas B.Fordham teigia, kad mūsų veidai yra tarsi autorinės teisės ir mes turime būti labai atsargūs, jas kažkam suteikdami.
(Ne)vienintelė problema
„FaceApp“ šiuo metu turi apie 80 milijonų aktyvių vartotojų, kai tuo tarpu, pavyzdžiui visų žinomas ir naudojamas „Facebook“ – 2,5 milijardo. „Facebook“ ,lygiai taip pat, naudoja veidų atpažinimo sistemą ir IP adreso stebėjimą, kas padeda sekti net neprisijungusius vartotojus. Dėl šių privatumo pažeidimų, „Facebook“ jau teko susidurti su milžiniška, 5 milijardus siekiančia bauda. Vaizdų bendrinimo programa „TikTok“ – sukurta Kinijoje, šalyje, kuri turi itin didelį prieinamumą prie vartotojų duomenų, taip pat, pasižymi veidų atpažinimo funkcija ir informacijos kaupimu. Šeimos tinklų programa „Life360“ irgi kaupia vartotojų informaciją ir paverčia ją galimomis pajamomis per marketingą ir bendradarbiavimą.
Taigi, galbūt ši aplikacija ir nėra gudrus Rusijos šnipų ėjimas, tačiau kaip ir bet kurios programos naudojimas, nesvarbu, kur ji sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Kinijoje, suteikia priėjimą prie asmeninės mūsų informacijos. Kiekvienas asmeniškai esame atsakingas už tai, ką, kaip ir kiek, dalijamės su kitais. Socialinių tinklų ir internetinių technologijų laikais, reikia pagalvoti ypač gerai, ar pasidalindami savo nuotraka,pakankamai užtikriname savo asmeninės informacijos saugumą.
