Tarp manęs ir feminizmo vis dar – daugybė neišaiškintų klausimų, kartais blaškausi tarp Pussy Riot ir nuolankios davatkos nuomonių, tačiau, kai kurie dalykai, kaip antai žmonių lygybė ir laisvė elgtis, kaip išmanai (kol tai neskaudina ir nežeidžia kito) visada buvo savaime suprantami.
#FreeTheNipple kampanija oficialiai prasidėjo dar du tūkstančiai dvyliktais metais, norėtųsi sakyti: kai dar pati žindau motinos spenį, bet tai būtų (toli gražu) netiesa. Tačiau, prieš daugiau mažiau trisdešimt metų, tikrai žindau, savo laiku tai darėme visi, ir tuo metu motinos speneliai buvo ne kas kita, kaip neišvengiama būtinybė. Moters krūtys turi biologinę paskirtį, laisvu nuo darbo metu, jos, mano nuomone, yra tinkamos daryti, ką nori, nesigėdydamos vyriško žvilgsnio. Afrikoje bei Pietų Ramiojo vandenyno regione tai – natūralu. Ten moters krūtys, priešingai nei Vakaruose, seksualizuojamos kur kas mažiau (jei išvis). Todėl verta ir teisinga, išganinga ir maloninga iš naujo permąstyti vakariečių supratimą, kas, viliuosi, suteiks, jei ne laisvę, tai bent ramybę.
Pradėkime nuo pradžių, o tiksliau, nuo vėlyvos du tūkstančiai pirmųjų žiemos, to meto, kai oro temperatūra balansuoja tarp pliuso ir minuso viską paversdama į pilkšvos spalvos pliurzę. Tėvas prisiparkuoja Kauno stoties turguje, motina dar kartą garsiai peržvelgia pirkinių sąrašą, tada jos rišli greitakalbė nutyla.
- Nieko nepamiršai? – tarsi tarp kita ko, tarsi padrąsindamas klausia tėvas.
Motina mažumėlę pasimuisto ir kažkiek susigėdusi, kažkiek didžiuodamasi pasidalina:
- Marijai reikia liemenuko.
- …
- …
- Reikia, tai reikia, nieko nepadarysi, – nenorom paleisdamas mane iš vystyklų į paauglystę konstatuoja tėvas.
Tuo metu aš, iš gėdos pradeginusi galinę automobilio sėdynę, jau praktiškai tupiu šešios pėdos po žeme, nes tuo metu, atrodo, kad geriau negyventi, nei klausytis nepatogaus tėvo ir motinos pokalbio.
Iš tiesų, liemenėlės paslapčiomis geidžiau jau nuo penktos klasės, vos tik ją pradėjo dėvėti greičiau bręstančios mergaitės. Liemenėlė reiškė berniukų dėmesį. Vėliau paaiškėjo, kad tokia prielaida buvo nepagrįsta ir patrauklesnės berniukams visgi buvo mergaitės su pilnesne krūtine. Vyresnėse klasėse nustojau aiškintis, kas patinka berniukams. O dar vėliau supratau, kad daugiau ar mažiau jiems patinka viskas ir, kad stačiam pimpalui – sveikas protas – kelio nepastos.
Todėl ir #FreeTheNipple judėjimas – gan slidi nuokalnė, be galo vaizdingai parodanti moters statusą visuomenėje, daug geriau nei atlyginimų skirtumai: apnuoginkit krūtines, mes išsitrauksim pimpalus, – grasina komentarai. Žinutė pakankamai aiški, galios be kovos nieks neatiduos. Nors daug nieks ir neprašo – po lygiai. Vyrai apnuogintomis krūtimis (ir neretai išvirtusiais alaus pilvais) dažnas vaizdas vasarą, ir ne tik pleže. O dar ne taip jau senai, trečiojo dešimtmečio pradžioje, tokius drąsuolius sodindavo už grotų.
Pasiūlymas legalizuoti ar (ir) toleruoti nudizmą ofisuose, gatvėse ar pašte dar nepateiktas. Bent jau dabar, kalba visai ne apie tai.
Kalbėdama apie lyčių lygybę neišvengiamai apibendrinu vyrus paversdama juos netašytomis šovinistinėmis neišsilavinusiomis kiaulėmis, kuriems moteris – sekso simbolis, vėliau – namų šeimininkė. Ne visi tokie, tačiau, jei net Jungtinės Amerikos Valstijos sugeba išsirinkti tokį klouną, kaip prezidentas Trump’as, sutirštintos spalvos tekste – tik lyrinis nukrypimas.
Trump’as pavyzdingas verslininkas, bei rinkodaros specialistas, tačiau kaip politikui, jam trūksta people skills ir grakštumo (mažiausiai). Kaip galima patikėti vieną galingiausių pasaulio valstybių žmogui, kuriam priklausė Miss Universe ir, kuris beveik rimtai manė, kad šis statusas atitinkamai suteikia nuosavybės teisę ir į visas konkurso dalyves?
Moteris – populiari prekė, netiesiogiai viliojanti pinigus ir kasmet kraunanti milijardinį kapitalą. Todėl ir paslaptingas seksualios dievaitės įvaizdis – neįkainojamas turtas – kuriuo nieks nenori rizikuoti. Moteriški apatiniai alone, o tiksliau vien tik viršutinė dalis, apytiksliai penkis šimtus milijonų svarų sterlingų verta industrija.
Kas nutiktų, jei visos vakarietės bei australės vieną dieną išlaisvintų spenelius?
Kai nustoji baisėtis ir minutėlę pagalvoji, #FreeTheNipple judėjimas iš tiesų yra pakankamai natūralus reiškinys atsižvelgiant į socialinės istorijos raidą, moters padėtį visuomenėje, bei kintantį požiūrį į jos kūną. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje, moterys išsilaisvino iš korseto. Iš dalies tam įtakos turėjo ir metalo trūkumas Pirmojo Pasaulinio karo metais, pasirodo korsetams per metus buvo sunaudojama tiek metalo, kiek pakaktų pagaminti du karinius laivus. O dabar, laikas ištrūkti iš varžančių liemenėlės gniaužtų. Tikiu, kad kiekviena moteris bent kartą gyvenime patyrė, ką reiškia nepatogūs apatiniai.
Tiesa, nustoti dėvėti liemenėlę ir išeiti į viešumą pusnuogei – vienas kitą, kaip ir papildantys, tačiau skirtingi dalykai. Tačiau nedėvėti liemenėlės yra nė kiek ne mažesnis žygdarbis. Pirmą kartą, kai išdrįsau pamiršti liemenėlę namie netgi draugai turėjo keblumų atitraukti akis nuo mano, kaip kareiviai pasitempusių spenelių. Nepažįstami žmonės krizendami klausė: ar šalta? Galų gale po kelių gėrimų atsirado ir norinčių paliesti mano krūtis, tarsi be liemenėlės, nors ir po marškinėliais, jos staiga būtų pasidariusios vieša nuosavybė.
Gerai, turiu prisipažinti, kad žiūrėdama į apnuogintą spenelį, aš – kaip dauguma – vis dar jaučiuosi gan nepatogiai. Nes aš – kaip ir dauguma – užaugau toje pačioje patriarchalinėje visuomenėje. Daug kartų išraudusi sėdėjau per sprindį nuo maitinančios motinos neturėdama, kur padėti akių. Palaikau jas iškėlusi du pirštus į dangų, tačiau tokie pokyčiai neįvyksta pernakt, ir, beje, kas pasakys, kokios šioje situacijoje etiketo taisyklės?
Nusisukti, kaip nuo neįgalaus, kaip beširdiškai mokino vaikystėje? Apsimesti, kad viskas tvarkoje? Toliau tęsti pokalbį ar pasiteirauti, ko nors į temą, pavyzdžiui: kaip laikosi speneliai? Išsitraukti krūtį, kaip solidarumo gestą? Atsiprašius nueiti į tualetą?
Gerai, kai tas žindantis žmogus, jau senokai pažįstamas ir, kurio krūtis vienoje ar kitoje situacijoje jau esi matęs. O, jei tai nepažįstamas asmuo, kuriam veikiausiai net nepasižiūrėtum į akis, o dabar, jei ne tiesioginiu, tai periferiniu regėjimu stoji akistaton su jos krūtimi ir žinai, kad bet kuriuo momentu bent sekundei pamatysi ir tą slaptingą spenelį?
Reikia, tai reikia, nieko nepadarysi.
Pamatyti kitos moters spenelį (ar abu) visada yra pamoka. Nesąmoningai puoli analizuoti ir lyginti, dažnai nustembi, nes speneliai trečiajame bulvarinio laikraščio The Sun puslapyje, pornografiniuose filmuose ar panašaus konteksto internetiniuose puslapiuose – prasilenkia su tikrove, ir neretai sumenkina moteris, kurių kūnai neprimena tų, dirbančių minėtose srityse.
Moterys tarsi užprogramuotos vaikytis idealo, kuris visuomenės patogumui dažniausiai pateikiamas informacijos sklaidos priemonėse: spaudoje, televizijoje, reklaminiuose stenduose, internete ir pan. O speneliai šiose erdvėse vis dar nuosaikiai engiami, o jei ir pateikiami, tai tik seksualiniame kontekste.
Nors vasaros pradžioje leidinio Archer besifokusuojantčio į identitetą, lytį bei seksualumą komanda pergudravo sistemą ir grąžino power to the people viršeliui parinkdami modelio su apnuogintu speneliu nuotrauką. Tam, kad cenzūra neišstumtų leidinio iš prekybos stendų, leidėjai paslėpė spenelį po uncensor me lipduku, palikdami skaitytojui teisę rinktis.
Asmeniškai, negaliu atsispirti Agent Provocateur apatiniams, vonios krepšelyje pamiršti guli plaukų suktukai, kartą vos neišvedžiau pardavėjos iš proto besirinkdama signiture lipstick ir nailoninių kojinių niekada nemačiau, kaip lyties priešų, tačiau už vis labiau, galvą kasryt man apsuka laisvė pasirinkti, kaip atrodyti ir ką vilkėti, be baimės, kad kažkam mano sprendimas taps žaidimų aikštele nešvankioms, gal net ligotoms interpretacijoms.
Gal niekada neišdrįsiu pusnuogė tvarkytis dienos reikalus, stovėti banko eilėje, shop for groceries ar paprasčiausiai eiti gatve, kaip tai du tūkstančiai penktaisiais New York’e padarė Phoenix Feeley ir buvo suimta už viešos ramybės drumstimą ir nepadorų elgesį, nors įstatymiškai moterims šioje valstijoje apnuoginto krūtis yra legalu. Tačiau vien žinojimas, kad galiu ir niekas net nemirktels…
