Gyvename pasaulyje, kuriame mus nuolatos persekioja stresas ar tiesiog kamuoja šioks toks nerimas.
Tikriausiai nėra žmogaus, kuris bent viename savo gyvenimo tarpsnyje nebūtų susidūręs su vienokia ar kitokia baime. Todėl greičiausiai būtų įdomu sužinoti, kokios fobijos pasireiškia dažniausiai. Jūsų dėmesiui – fobijų dešimtukas.
Akrofobija
Akrofobija – tai stipri aukščio baimė. Žmonės patiriantys šią baimę dažniausiai bijo kopti į kalnus, laipioti uolomis ar tiesiog bijo būti aukštų pastatų paskutiniuose aukštuose. Pasitaiko netgi tokių atvejų, kai žmogus bijo atsistoti ant kėdės. Tačiau nevertėtų savęs priskirti šios fobijos kankinamų žmonių būriui, jei jums tiesiog apsisuka galva pažiūrėjus žemyn iš namo balkono.
Klaustrofobija
Greičiausiai šios baimės pavadinimas yra vienas dažniausiai linksniuojamų tiek žiniasklaidos priemonėse, tiek tarp aplinkinių. Tai fobija, kuri pasireiškia bijojimu būti ankštose, uždarose patalpose. Jos sunkumas gali svyruoti, nuo lengvo iki ypatingai sunkaus lygio. Jei žmogus kenčia nuo klaustrofobijos, jį gali ištikti panikos priepuoliai tiesiog vaikščiojant koridoriumi. Yra atvejų, kai baimę sukelia tik tam tikros situacijos, kaip antai: važiavimas automobiliu ar kelionės lėktuvu.
Arachnofobija
Dar geriau žinoma kaip stipri baimė vorams. Tai viena iš labiausiai paplitusių, specifinių gyvių fobijų. Kenčiantys nuo šios fobijos mirtinai bijo vorų ir visko kas susiję su jais, pavyzdžiui, voratinklių ar vorų imitacijų. Netgi išvydę vorą nuotraukoje ar kino filme, žmogus gali nejuokais išsigąsti. Tyrimai yra patvirtinę, jog šią baimę daug dažniau išgyvena moterys, nei vyrai. Nors tikriausiai abiem lytims yra vienodai nemalonu su jais susidurti.
Ofidiofobija
Ofidiofobija yra ekstremali gyvačių baimė. Manoma, jog net trečdalis žmonijos kenčia nuo šios fobijos, kadangi ji yra kilusi iš mūsų protėvių, kaip reakcija į potencialią grėsmę. Žmonės bijantys gyvačių ne tik bijo jas paliesti. Jie gali pradėti isteriškai verkti vos jas pamatę ar tiesiog pagalvoję apie jas. Maža to, juos taip pat gali ištikti panikos priepuoliai, jei kas nors šalia paminės žodį „gyvatė“.
Niktofobija
Tai tamsos baimė, kuri dažniausiai pasireiškia vaikams ir yra trumpalaikė. Nebe reikalo vaikų kambariuose tėvai neretai įrengia vadinamas „naktines lemputes“, kurios padeda vaikams bent šiek tiek sumažinti jų patiriamą stresą tamsiu paros metu. Tačiau verta paminėti, jog jei tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius ir sukelia ypač didelį nerimą, tuomet tik tada galima diagnozuoti šią fobiją. Džiugu, kad ši baimė yra mažiau paplitusi tarp suaugusiųjų.
Tripanofobija
Dar vadinama injekcijų ar gydytojų naudojamų adatų baimė. Tikriausiai klausti, šia fobija sergančių žmonių nuomonės apie skiepus, nevertėtų, kadangi atsakymas būtų vienareikšmis – prieš. Pasirodo, tripanofobija jiems gali sukelti rimtų fiziologinių reakcijų, pavyzdžiui, kraujo spaudimo sumažėjimą ar alpimą teikiant kraujo mėginį ar gavus vakciną. Sunkiais atvejais pacientai netgi gali negauti medicininės priežiūros, kuri yra jiems reikalinga.
Astrofobija
Astrofobija – tai žaibo ar griaustinio baimė. Ji taip pat, kaip ir tamsos baimė, dažniausiai pasireiškia vaikams. Kenčiantys nuo šios fobijos žmonės turi padidėjusį susidomėjimą orų prognozėmis ir neretai bijo išeiti iš namų jų nepasitikrinę. Labai ypatingais atvejais ši baimė gali paskatinti kitos baimės atsiradimą – baimę palikti namus. Tiek suaugusieji, tiek vaikai su šia baime bando kovoti ieškodami pastogės ar kambario be langų, kur audra būtų nepastebima.
Nosofobija
Tai neracionali baimė susirgti tam tikra liga. Žmonės patiriantys šią fobiją nuolatos jaudinasi, jog serga mirtina liga. Šį sutrikimą turintys žmonės dažnai lankosi gydytojų kabinetuose, nes mano, jog jie serga, tačiau yra atvejų, kai žmogus, atvirkščiai, vengia apsilankymų pas gydytojus, bijodami, jog gydytojai patvirtins jų įtarimus. Kai kuriais atvejais, netgi medicinos studentai pradeda manyti, kad jie jaučia simptomus, tų ligų apie kurias tuo metu mokosi.
Verminofobija
Ši fobija kitaip dar vadinama, mikrobų bei bakterijų baime, dažniausiai pasireiškia aukštą intelekto lygį turintiems žmonėms. Patiriantys šią baimę asmenys paniškai bijo užsikrėsti įvairiomis mikrobų sukeliamomis ligomis, todėl visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi šiais organizmais atsikratyti ar tiesiog nesiliesti prie jų. Dažniausiai šie žmonės išsiskiria tuo, jog per parą rankas plauna daugybę kartų, o savo namus, jei tik galėtų, tvarkytų ištisas dienas. Viešasis transportas, durų rankenos ir viešieji tualetai – didžiausias jų siaubas.
Triskadekafobija
Ne, tai ne ilgiausių ir sunkiausiai ištariamų žodžių baimė, nors savo keistumu nenusileistų ir šioms. Triskadekafobija – tai skaičiaus 13 baimė. Kenčiantys nuo šios baimės žmonės dažnai bijo gyventi ar dirbti 13 aukšte, ar šiuo numeriu pažymėtoje patalpoje. Tikriausiai todėl, viešbučiuose retai galime pamatyti kambarius pažymėtus šiuo skaičiumi. Be to, šią dieną jie taip pat bijo išeiti iš namų. Tiesa, dėl šios fobijos kyla nemažai nesutarimų, kadangi kai kurie ekspertai mano, jog tai verčiau galima vadinti stipriu įtikėjimu prietarais, o ne fobija.
Kaip atsiranda fobijos?
Fobijos pas žmogų atsiranda dėl skirtingų priežasčių. Vieniems ji gali išsivystyti dėl vaikystėje patirto nemalonaus įvykio, kitiems – galbūt matant, kaip kiti bando kovoti su jomis. Fobijos taip pat gali atsirasti dėl nuolatinio streso ar įtampos. Manoma, jog įvairios baimės dažniau kamuoja žmones, kurie turi lakią vaizduotę bei gyvenime labiau linkę vadovautis jausmais.
Psichologė-psichoterapeutė Rita Zykienė linkusi manyti, jog vienas žmogus negali susidoroti su šia problema. „Taip kaip žmogus negali pats sau išsioperuoti širdies, taip ir panikų, fobijų atvejais reikia kreiptis į psichologus, psichoterapeutus. Kartais užtenka kelių konsultacijų problemai įveikti, o kartais terapija trunka kelis mėnesius ir ilgiau“, – teigia R. Zykienė.
