Andrius Mazuronis. ELTA / Andrius Ufartas

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tvirtina, kad šiuo metu yra rizika Lietuvai netekti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, nes tam, kad jos būtų išmokėtos, reikia pritarti mokesčių reformai, kuriai nėra daug palaikymo parlamente.

„Seimas turi pabalsuoti už niekam tikusią mokestinę reformą, kurią Finansų ministerija pateikė. Yra „mokestinis Frankenšteinas“, kur neaišku, kaip išsigims ir atrodys, bet ji yra pateikta Seime, svarstomi atskiri įstatymo projektai, kur virš 50 asocijuotų struktūrų pasisakė labai neigiamai. Akivaizdu, kad tai, kas pateikta, nebus priimta, arba bus priimta kažkokia kita forma“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.

„Teisėkūros rezultatas bus ne toks, kokio tikisi Finansų ministerija arba išvis nebus jokio. Politinės valios priiminėti niekam tikusius sprendimus, kuriuos pateikė Finansų ministerija, nėra ir koalicijos partneriai neremia. Matoma viduje įvairiausius politinius pasistumdymus ir yra grėsmė netekti tų lėšų“, – pažymėjo jis.

Politikas tikino, kad jeigu RRF lėšos nepasieks Lietuvos, už tai atsakomybė tenka finansų ministrei Gintarei Skaistei ir premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimas šiuo atveju, nepritardamas mokesčių reformai, nėra kaltas.

„Tai yra tiesiogiai Finansų ministerijos ir finansų ministrės kartu su premjere atsakomybė. Jeigu taip atsitiks, galės išeiti ir pasakyti, kaip jie įsivaizduoja savo vaidmenį šioje istorijoje ir kokių veiksmų planuoja imtis, prisiimdami politinę atsakomybę už savo nekokybišką darbą“, – sakė „darbietis“.

„Ne Seimas kaltas, o kas surašė įstatymus, nesitarė, nesikonsultavo, negalvojo rašydami juos. Tai dabar prisiimkite atsakomybę. Yra rizika, kad lėšos nepasieks Lietuvos, bet atsakomybė už tai gula tik ministrei pirmininkei ir finansų ministrei“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos kol kas neatsižvelgta.

Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. Eur (2,3 mlrd. Eur dotacijų ir 1,55 mlrd. Eur paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

Tuo metu dėl keturių iš 48 į Lietuvos planą įtrauktų priemonių, susijusių su apmokestinimu, EK nustatė, kad argumentai, kuriais paremiamas Lietuvos prašymas dėl dalinio plano pakeitimo, jo nepagrindžia.

Todėl EK laikosi RRF reglamente nustatytos procedūros: apie preliminarias išvadas ji informavo Lietuvą, kuri turi per mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu

Kaip įprasta, ES Taryba dabar turės keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. ES Tarybai pritarus, Lietuva galėtų gauti 150 mln. Eur išankstinį finansavimą „REPowerEU“ lėšomis. Pagal RRF Lietuva 2021 m. rugpjūtį jau gavo 289 mln. Eur išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužę – 542 mln. Eur pirmąją išmoką.

Ignas Dobrovolskas (ELTA)

Naujienų agentūros ELTA informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “NAUJIENŲ AGENTŪRA ELTA” sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: