Net 63 proc. lietuvių mano, kad jų asmeninė finansinė situacija nepriklauso nuo jų pačių, teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė. Pasak jos, LB užsakytos „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad daugiau kaip pusė lietuvių mano, jog jų finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo ekonominės padėties šalyje, ir tik keturi iš dešimties mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos.
„Lietuvos banko užsakymu šių metų vasario mėnesį buvo atlikta reprezentatyvi apklausa, kurios metu klausėme gyventojų, kaip manote, nuo ko priklauso jūsų finansinė padėtis. Rezultatai parodė, kad apie 55 proc. apklaustųjų mano, kad jų finansinė padėtis priklauso nuo ekonominės padėties, 8 proc. apklaustųjų kliaunasi šeima, tai yra sutuoktiniu, partneriu ar tėvais. Tik 4 asmenys iš 10 pripažįsta, kad asmeninė finansinė padėtis priklauso nuo jiems patiems prieinamų sprendimų“, – penktadienį Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro spaudos konferencijoje aiškino V. Dičpinigaitienė.
Tuo pat metu, pasak Finansinio raštingumo centro vadovės, LB atlikti finansinio raštingumo matavimai rodo, kad per beveik 10 metų Lietuvos piliečių finansinis raštingumas yra smarkiai išaugęs. Jos teigimu, beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų galima laikyti finansiškai raštingais.
„2014 metais, buvo atliktas daugiau nei 140 šalių finansinio raštingumo matavimas. Remiantis jo rezultatais, Lietuvoje finansiškai raštingais buvo galima laikyti tik 39 proc. gyventojų. Praėjo beveik 10 metų, taigi šiemet Lietuvos bankas inicijavo tokį patį tyrimą, užduodamas tuos pačius penkis klausimus. Rezultatai ir pradžiugino ir privertė susimąstyti“, – komentavo LB atstovė.
„Šiuo metu beveik 70 proc. respondentų, pagal tokią metodiką, galima laikyti finansiškai raštingais. Tai reikšmingas ir teigiamas pokytis. Be to, kaimo ir miesto vietovių rezultatai beveik nesiskyrė, o raštingumo įsivertinimas koreliavo su realiais rezultatais. Visgi 7 proc. yra neraštingi ir nesugebėjo atsakyti ir į paprastus matematinius klausimus“, – sako ji.
Visgi, anot LB atstovės, nors gyventojų finansinio raštingumo rodikliai juda teigiama linkme, tyrimas išryškino nepasitikėjimą savo jėgomis finansų klausimais.
„Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad apie pusė Lietuvos gyventojų savo žinias vertina vidutiniškai ir 10 proc. savo žinias vertina prastai“, – teigė V. Dičpinigaitienė.
„Žmonių savęs įsivertinimas atskleidžia, kad mes vis labiau suprantame, jog nepaisant žinių, mums trūksta įgūdžių ir turimų žinių pritaikymo praktikoje“, – paminėjo ji.
L. Bagdonavičienė: žmonės bijo prisiimti atsakomybę ir įsipareigojimą atsakyti už savo elgesį
Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė spaudos konferencijoje aiškino, kad vyraujantis gyventojų įsitikinimas, jog jų asmeninė finansinė padėtis priklauso nuo aplinkos, o ne nuo jų pačių, rodo atsakomybės baimę. Pasak jos, tam, kad visuomenė ją įveiktų, būtina ugdyti asmeninius įgūdžius – ne tik finansinius, bet ir psichologinius.
„Prisiimti atsakomybę reiškia prisiimti įsipareigojimą atsakyti už savo elgesį, pasirinkimus ir sprendimus. Žmonės dažnai bijo su tuo susijusių dalykų – nežinomybės, nesėkmės ir panašiai. Šią baimę sustiprina ir tai, jog visuomenė gali būti itin kritiška tiems, kuriems nepasiseka. Todėl didžioji dalis gyventojų, baimindamiesi neigiamų emocijų, gali rinktis neprisiimti atsakomybės dėl asmeninės finansinės padėties“, – komentuoja L. Bagdonavičienė.
Psichologė teigia, kad visuomenės kritiškumas ir jo išugdyta baimė prisiimti atsakomybę už savo veiksmus taip pat gali būti atsakinga dėl lietuvių baimės tinkamai kontroliuoti savo finansinę padėtį.
„Iš tiesų, šiuo metu visuomenė yra itin kritiška, ir šiuo metu patyrus įvairiausių nesėkmių nėra lengva atsikelti ir vėl iš naujo eiti. Normalu, kad žmonės gali bijoti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – minėjo ji.
Jos tikinimu, norint sumažinti tokią vyraujančią baimę reikia daugiau finansinio raštingumo ir kritinio mąstymo ugdymo.
„Tačiau psichologinio atsparumo, kritinio mąstymo, finansinio raštingumo įgūdžių, tokių kaip planavimas, taupymas, išlaidų analizavimas, ugdymas gali padėti sumažinti nepagrįstas baimes ir sėkmingai suvaldyti savo finansų aitvarą“, – tikino psichologė.
Pirmą kartą Lietuvoje inicijuojama Finansinio raštingumo diena
Dėl šių visuomenės finansinio raštingumo ir pasitikėjimo finansiniais gebėjimais problemų, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras balandžio 14-ąją pirmą kartą Lietuvoje inicijuoja Nacionalinę finansinio raštingumo dieną. Ja siekiama, paskatinti gyventojus plėsti asmeninių finansų valdymo žinias ir savo finansus valdyti patiems.
„Tik finansiškai raštingas žmogus gali priimti apgalvotus finansinius sprendimus ir kurti vertę pirmiausia sau ir valstybei. Todėl šia iniciatyva kreipiamės į visus Lietuvos gyventojus, įstaigas ir organizacijas bei kviečiame tobulinti savo žinias ir įsitraukti į finansinį raštingumą skatinančias veiklas nepriklausomai nuo jų amžiaus. Nacionalinės finansinio raštingumo dienos simboliu pasirinkome aitvarą, kuris lietuvių tautosakoje nuo seno žinomas kaip viena iš pagoniškųjų dievybių, nešanti turtus. Tačiau norint jį sėkmingai išlaikyti plazdenantį ore, reikia turėti tam tikrų įgūdžių. Taip yra ir su mūsų finansais – siekdami gyventi oriai, kaupti ateičiai ir išpildyti savo svajones, turime kasdien tobulinti žinias, kaip tinkamai valdyti savo pinigus“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
