Praėjus šešeriems metams po to, kai D. Trumpas kreipėsi į V. Putiną pagalbos prieš Hillary Clinton, dabar jis prašo žudiko diktatoriaus pagalbos ieškant purvo nukreipto preiš Džo Baideną.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kaltinamas vaikų žudynėmis ir kitų karo nusikaltimų Ukrainoje organizavimu, tačiau tai netrukdo jo ilgamečiam gerbėjui ir buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl prašyti jo politinės pagalbos.
D. Trumpas, kuris bandė sužlugdyti Amerikos demokratiją, siekdamas išlaikyti valdžią, nors ir pralaimėjo 2020 m. rinkimus, dabar prašo V. Putino surasti kompromituojančios informacijos apie Džo Baideno sūnų.
„Manyčiau, kad Putinas turėtų žinoti atsakymą“, – sakė D. Trumpas interviu, transliuotame pro-trumpistinėje interneto svetainėje „Real America’s Voice“, kalbėdamas apie prieš dešimtmetį Rusijos oligarcho žmonos atliktą mokėjimą įmonei, kurią įkūrė prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris Bidenas. „Manau, kad jis turėtų tai atskleisti.“
Praėjo beveik šešeri metai nuo tada, kai D. Trumpas paragino Rusiją „surasti“ tuometinės demokratų kandidatės Hillary Clinton, D. Trumpo varžovės 2016 m. prezidento rinkimuose, elektroninius laiškus. „Rusija, jei klausotės, tikiuosi, kad sugebėsite rasti 30 000 dingusių elektroninių laiškų“, – sakė jis 2016 m. liepos 27 d. spaudos konferencijoje.
Vėlesniais tyrimais nustatyta, kad Rusija iš tiesų įvykdė D. Trumpo prašymą, pradedant nuo tos pačios dienos. V. Putino žvalgybos tarnybos vykdė įvairiapuses pastangas sustiprinti D. Trumpo kampaniją, įskaitant tūkstančių dokumentų vagystę iš Demokratų nacionalinio komiteto ir H. Clinton rinkimų kampanijos patarėjų.
Vėliau paskutinį kampanijos mėnesį V. Putinas per sąjungininkų grupę „WikiLeaks“ ėmė skelbti pavogtą medžiagą, o D. Trumpas, nors JAV žvalgybos agentūros jam buvo sakiusios, kad vagystę įvykdė Rusija, paskutines kelias savo kampanijos savaites daugiausia dėmesio skyrė šiai medžiagai.
„Mes mylime „WikiLeaks“!“ – skelbdavo jis nuo scenos.
Vėliau D. Trumpas, supykęs, kad JAV prokurorai tiria jo kampanijos ryšius su Rusija, pasinaudojo nauja sąmokslo teorija, kurią skleidė Rusijos šnipai: esą Ukraina iš tikrųjų padėjo H. Clinton 2016 m. ir kad serveris su jos elektroniniais laiškais buvo paslėptas kažkur toje šalyje.
Jo manija dėl šios teorijos ir Hanterio Baideno, kuris pasinaudojo savo tėvo vardu ir viceprezidento pareigomis, kad 2014 ir 2015 m. laimėtų konsultavimo verslą Ukrainoje, galiausiai privedė prie pirmojo D. Trumpo nušalinimo nuo pareigų po to, kai jis bandė išvilioti naująjį tos šalies prezidentą, kad šis paskelbtų apie tyrimą dėl Džo Baideno, kurio D. Trumpas labiausiai bijojo kaip 2020 m. varžovo.
Tačiau D. Trumpo simpatijos V. Putinui jau buvo pastebėtos gerokai anksčiau nei jo 2016 m. prezidento rinkimų kampanijoje.
Jis ne kartą gyrė V. Putiną, mažiausiai dešimtmetį, kai bandė statyti gyvenamųjų namų bokštą Maskvoje. Viename 2007 m. laiške D. Trumpas sakė V. Putinui, kad yra „didelis jo gerbėjas“. Jis ir toliau stūmė savo projektą „Trump Tower Moscow“, net kai 2015 ir 2016 m. kandidatavo į prezidentus, ir viešai gyrė V. Putiną kaip geresnį vadovą už tuometinį prezidentą Baracką Obamą.
Atsidūręs Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas nuolat puolė NATO ir Europos Sąjungą – šie veiksmai atitiko ilgalaikius V. Putino tikslus susilpninti arba sunaikinti abi institucijas. Jis melagingai tvirtino, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinių Valstijų sukurtas karinis aljansas ir laisvosios prekybos zona kažkokiu būdu apgaudinėja Amerikos mokesčių mokėtojus. Jis svarstė apie visišką pasitraukimą iš NATO ir, kaip pranešama, ketino tai padaryti, jei būtų laimėjęs antrąją kadenciją.
D. Trumpas taip pat nuolat gyrė ir gynė V. Putiną, 2018 m. net pasakė pasauliui, kad jis labiau tiki V. Putinu nei savo paties žvalgybos agentūromis dėl diktatoriaus darbo siekiant, kad D. Trumpas būtų išrinktas. Po metų jis bandė pasiekti, kad Rusija būtų vėl priimta į G7 didžiųjų demokratinių ekonomikų grupę, iš kurios ji buvo pašalinta už 2014 m. įvykdytą invaziją į Krymą ir jo okupaciją. D. Trumpas sakė suprantantis, kad Rusijai reikia išlaikyti Krymo pusiasalį, nes ji ten buvo pastačiusi bazę savo „dideliems ir galingiems povandeniniams laivams“.
Net ir tą dieną, kai V. Putinas praėjusį mėnesį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, D. Trumpas pavadino jį „genijumi“ ir „labai gudriu“ dėl to, kad įsiveržė. Nuo to laiko, pasirodžius vaizdams ir pasakojimams apie V. Putino žudynes, D. Trumpas kritikavo įsiveržimą, bet vis dar nebuvo kritiškas asmeniškai V. Putino atžvilgiu.
Pralaimėjęs 2020 m. rinkimus 7 mln. balsų nacionaliniu mastu ir 306-232 rinkikų kolegijoje, D. Trumpas tapo pirmuoju JAV prezidentu per daugiau nei du šimtmečius trukusius rinkimus, atsisakiusiu taikiai perduoti valdžią. Jo kurstomas 2021 m. išpuolis prieš JAV Kapitolijų – paskutinis bandymas išlikti poste – nusinešė penkių žmonių, įskaitant vieną policijos pareigūną, gyvybes. Tos dienos smurto metu taip pat buvo sužeista dar 140 pareigūnų ir įvyko keturios policijos savižudybės.
Nepaisant to, D. Trumpas tebėra dominuojanti figūra Respublikonų partijoje ir kalba apie galimybę 2024 m. vėl kandidatuoti į prezidento postą.
