Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis grįžo iš Kijevo, kur kartu su Baltijos šalių ministrais Edgaru Rinkevičiumi ir Eva-Maria Liimets pareikė paramą Rusijos spaudimą patiriančiai Ukrainai.
Šiuo vizitu valstybės taip pat siekė atkreipti Kremliaus dėmesį į tai, kad pastarąsias savaites suaktyvėję provokaciniai Kremliaus veiksmai Ukrainos–Rusijos pasienyje nebus toleruojami.
Pasak Landsbergio, yra pagrindo manyti, jog padėtis pasienyje su Rusija yra dar rimtesnė ir grėsmingesnė negu buvo prieš septynerius metus, kuomet okupuotas Krymas ir vėliau inicijuotas karas šalies rytuose.
„Rusijoje šiais metais vyks rinkimai, dabartinio prezidento ir viso jo aparato populiarumas yra stipriai smukęs dėl prastos ekonominės padėties, dėl pandemijos. Ir kaip jau ne kartą buvo parodyta – 2008 m. Sakartvele, 2014 m. Kryme – populiarumui atstatyti yra naudojamos karinės priemonės. Žinoma, Ukrainos ir Vakarų pasiruošimas yra kitoks negu buvo anksčiau. Kita hipotezė – kad kuriama strateginė dilema Vakarams. Ar bus išlaikyta parama Ukrainai? Ar tie žodžiai aukšta nata, pasakyti Jungtinių Valstijų administracijos, atsilieptų, jeigu būtų pradėti realūs veiksmai, kitaip tariant, peržengtos raudonos linijos. „Išbandykime Vakarus“ – aš pritarčiau šiai teorijai ir manau, kad tai yra vienas rimčiausių išbandymų mums kaip Vakarų valstybei ir visam Vakarų aljansui, ar atlaikysime žvanginimą ginklais ir išbandymą realios karinės grėsmės“, – LRT RADIJUI sakė ministras.
Pasak jo neamestinas ir „juodasis scenarijus“, tačiau esama išeičių, jog atviras konfliktas neįvyktų.
