Pajūrio kraštas turtingas įspudingo grožio gamta, čia netrūksta ir kurortinių vietų, kur kasdien lankosi tūkstančiai poilsiautojų. Viena tokių vietų jaukus Drevernos žvejų kaimelis įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, kuris vilioja lankytojus į Kuršių marias atsiveriančiais vaizdais, vandens pramogomis ir ramybe.
Senas žvejų kaimas, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių yra minimas jau nuo 1253 m. Tarp Drevernos ir Priekulės miestelio beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daugybę vietinių ir iš kitur atvykusių žvejų ir pirklių. Nors žuvies turgaus nebėra, tačiau lankytojai tikrai galės paragauti mariose sugautos žuvies iš vietinių žvejų.
Dabar lankytojus į Dreverną pritraukia čia siūlomos pramogos, galimybė poilsiauti šalia marių. Čia veikia mažųjų laivų uostas, kur galima apžiūrėti pagal autentiškas tradicijas pastatytą senovinį burinį kuršių laivą „Dreverna“. Atvykus į prieplauką čia jaučiama ramybė, vandenyje ramiai siūbuoja laiveliai, būreliais vaikšto poilsiaujančios šeimos. Norintiems aktyviau praleisti laiką, galima išsinuomoti baidares, kanojas, vandens dviračius, valtis, mintlentes, irklentes. Nenorintiems vandens pramogų yra galimybė pakilti į 15 metrų aukštį iškylantį Drevenos apžvalgos bokštą. Užlipus atsiveria įspūdingas vaizdas į Kuršių marias, taip pat galima pamatyti ir Kuršių Neriją.
Dreverna dar labiau išpopuriarėjo kai prieš keletą metų atsirado keltas jungiantis kaimą su Juodkrante. Poilsiautojai noriai naudojasi šia galimybe, kad galėtų aplankyti Mažosios Lietuvos lankytinas vietas.
Tačiau bene labiausiai mėgstama pramoga Drevernoje plaukiojimas laivu iki istorinio Karaliaus Vilhelmo kanalo. Kanalo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalo ilgis – 24 m, plotis – apie 30 m. 1863–1873 m. jį kasė vietos gyventojai, o siekiant paspartinti kasimo darbus paskutiniaisiais metais jį kasė ir prancūzų karo belaisviai. Klaipėdoje, ties keliu į tarptautinę perkėlą, jiems pastatytas paminklas.
Dreverną verta aplankyti ir dėl čia veikiančios laivadirbio Jono Gižo etnografinės sodybos. Muziejuje galima susipažinti su laivadirbystės amatu, pamatyti kaip prie šimtą metų buvo statomi laivai ir kokius įrankius meistrai naudojo.
Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą. Čia ir toliau palaikoma žvejų kaimo tradicija, beveik kiekviename kieme galima išvysti po laivelį, o Drevernos uostas teikia paslaugas vietiniams gyventojams ir prižiūri jų laivus.
Pakutiniais metais Drevernos kaimelis tampa vis patrauklesne vieta tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykstatntiems polisiautojams. Čia puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas.