Gimusi su blauzdikaulių anemija, japonų menininkė Mari Katayama pasiryžo kojų amputacijai kai jai buvo vos 9-eri metai. Tačiau menininkė sugebėjo savo negalią pritaikyti mene, kurį puošia kristalai, jūrų kriauklės bei žmogaus dydžio lėlės.
Mari skverbiasi savo giliu žvilgsniu iš pačios fotografijos centro, atrodanti lyg dirbtinė manekenė, apšviesta pasakų žibintais bei apsupta meno artefaktų. Katayama vilki kreminės spalvos korsetą, gulėdama ant meilę ir šilumą spinduliuojančios sofos. Šalia sėdi meninkės rankomis pasiūta, ją replikuojanti lėlė. Taip pat greta guli lapais bei drugelių piešiniais dekoruotos protezinės kojos, kiekviena padabinta kibirkščiuojančiomis šviesomis.
Katayama gimė su blauzdikaulių anemijos negalia, tai ypatingai retas negalavimas, kuris sustabdo pilną kaulų išsivystymą apatinėje kojų dalyje. Mari atvėju, negalavimas sukėlė pėdų ir kairės rankos deformaciją. Rankos deformacija priminė krabo žnyples, kurios iš pirmo žvilgsnio nespinduliuoja ypatingu patrauklumu. Tačiau žurnalistų kalbinama Mari atšauna, – „Jūs negalite atskirti mano kūno nuo mano meno. Tačiau aš nekuriu savo meno tik iš savo negalios“. Turint omenyje, jog menininkė naudoja savo kūną lyg gyvą skulptūrą, ši sutinka, jog ta tema yra šiek tiek komplikuota.
Antrajį dešimtmetį įkopusi menininkė dar tik gimstanti įžymybė, jos 
kūryba spėjo patraukti žymių Europos ir Amerikos kolekcionierių bei kuratorių dėmesį. Tai yra gana retas reiškinys energingoje, tačiau gana siauroje japonų šiuolaikinio meno rinkoje. Visų nuostabai, Mari niekada neplanavo būti menininke. Sudėtingais siuviniais papuošti meno kūriniai buvo gaminami dėl pačios malonumo. Menas buvo ko gero paskutinis dalykas, kuris atėjo kūrėjai į galvą, kuomet ši pradėjo save fotografuoti bei dalintis socialiniuose tinkluose, ji tiesiog norėjo pasirodyti draugams.
Mari gebėjimai ypač išryškėjo savo parodoje pavadinimu “Pakeliui namo“, kuri buvo eksponuojama Niujorke, Modernaus Meno Muziejuje. Už užkulisių Mari visiškai neprimena veikėjos, kurią eksponuoja meno parodose, ji švelni, moteriška bei miela, sėdinti vežimėlyje su kauke nuo šalčio. Tuo pačiu nustebinanti, kuomet atsistoja savo meniškomis protezinėmis kojomis, siekdama dėžutės su meno dirbiniais. „Kūryba ir gyvenimas man yra du vienodi dalykai, tai neatskiriama“, kartoja menininkė. Pasak Mari, ji nežino, kuomet nustos kurti, nemato tam pabaigos.
Žymus kino ir televizijos aktorius Simonas Bakeris buvo sužavėtas Mari kūryba, kurią išvydo parodoje vykusioje 
Amsterdame. Aktorius įvardijos parodą kaip neregėto grožio bei unikalumo. „Ji tikrai išsiskyrė iš kitų“, – sakė Simon‘as. Pasak aktoriaus, kas daro kūrėjos meną unikaliu, tai jį lydinti istorija.
Dar būdama vaiku, Katayama mūvėdavo specialius batus, kurie būdavo pritvirtinti prie kojų su petnešomis, tai reiškė, jog tuomet Mari negalėdavo vilkėti normalių drabužių. Menininkė dėkoja trims moterims, kurios ją užaugino bei nuolatos siuvo naujus drabužius. Tai Mari promočiutė, močiutė bei mama. Moterys visada skatindavo jaunąją Katayam‘ą, jog ši pati išmoktų siūti. „Adatą laikiau rankose pirmiau nei pieštuką“, atvirauja Mari. Pasak menininkės, jei nori kažko, imi ir pasisiūni.
Neišvengiamai, dėl savo negalios Mari mokykloje tapo patyčių objektu. Didesnės patyčios Mari pradėjo persekioti nuo trečios klasės. Nesulaukusi paramos net iš mokytojų, Mari gauliausiai ėmė praleidinėti pamokas bei retai lankytis, kam pritarė net jos tėvai. Devynerių metų Mari nusprendė, jog kojų amputacija yra neišvengiama, suprasdama situaciją ji priėmė itin subrendusį sprendimą tokiame jauname amžiuje. Katayama‘ai tai buvo pasirinkimas tarp vežimėlio arba galimybės vaikščioti su protezais.
Sulaukus 16 metų Mari susižavėjo Tatsuya Shimad‘u, tuo metu buvusiu mados studentu, o dabar „Vogue Japonija“ stilistu. Shimad‘as dirbo su įvairiais modeliais, nepaisant kūno tipų ar negalių. Tinklaraščio pagalba susdraugavę jaunuoliai ėmė dirbti kartu, nuo to karto Mari nežiūrėjo atgal.
Šiuo metu meninkė laukiasi vaiko bei supranta, jog šis greičiausiai turės tokią pačią negalią. Katayama nežino kaip šis gyvenimo posūkis paveiks jos meną, tačiau meninkė tai apibūdina trumpu pasakymu, -„Visi kūnai – įskaitant ir tokius kaip mano buvo sukurti žmogaus ir yra tobuli“.
