Daktarė Karmele Llano Sanchez yra labai atsidavusi savo darbui ir specialybei. Vedama pašaukimo ji pradėjo dirbti veterinarijos gydytoja Indonezijos saloje Borneo. Toje saloje ji ėmėsi gydyti orangutangą vardu Jojo. Sanchez teigiamu, ten įgauta patirtis pakeitė jos požiūrį visiems laikams.
Nelegaliai laikomas lyg naminis augintinis, orangutangas, buvo apsuktas šiukšlių ir purvo nuotekų. Jo kūnas buvo supančiotas grandinėmis taip neleidžiant jam judėti. Daktarė radusi tokį vaizdą buvo sukrėsta. Ir ji nedelsiant ėmėsi gelbėti gyvūną duodant vaistų, kad bent šitaip ji galėtų jam padėti numalšinti skausmus, kuriuos jis kenčia. Po metų jai grįžus į Borneo salą pas Jojo, vaizdas buvo daug prastesnis, negu buvo prieš metus. Gyvūnas dėl prastos mitybos ir ne priežiūros buvo nepajėgus akivaizdžiai išgyventi laukinėje gamtoje.
Šis skaudus susidūrimas su kankinamu gyvūnu ją paskatino įsteigti orangutangų reabilitacijos centrą. Šiandien jos komandą Indonezijoje sudaro daugiau kaip 250 žmonių, kurie gelbsti panašaus likimo gyvūnus, kurie juos ruošia iš naujo gyvenimui – gamtoje.
International animal rescue nuotr.
Borneo saloje gyvena apie 87 procentus pasaulio orangutangų. Per pastaruosius du dešimtmečius jų smarkiai sumažėjo. Manoma, kad iš salos miškų per 16 metų buvo prarasta 150 000 šių gyvūnų.
Sanchez komandai, kuriai pavyko išgelbėti šiuos gyvūnus, buvo atskirti nuo savo motinų, kad vėliau šie nebūtų parduodami kaip augintiniai ir skriaudžiami kaip Jojo. Tačiau pasirodo, kad daugelis našlaičių, kurie nėra stiprūs išgyventi yra sunaikinami. Miškai išvalomi. Gaminamas palmių aliejus.
Šio aliejaus darinių galima sutikti visur: nuo užkandžių iki kosmetikos priemonių. Daugybė produktų parduotuvėse yra pagaminti iš palmių aliejaus. Norint išgauti šį populiarų produktą, kasmet yra kertami atogrąžų miškai Indonezijoje ir kaimyninėje Malaizijoje. Atsižvelgiant į tai, kad klimato tarša kasmet auga ir egzistuoja pigios darbo jėgos išnaudojimas – tai tampa svarbu veiksniu miškų naikinimui. Taip naikinama nestabilios biologines įvairoves, nuo kurių priklauso tie patys orangutangai, raganosiai, tigrai ir drambliai.
International animal rescue nuotr.
Veterinarijos daktarė mano, kad nors kai kurie prekės ženklai išdidžiai reklamuojasi, jog jie nenaudoja jokių žiaurų būdų išgaunat palmių aliejų, bei atitinka visus aplinkosaugos ir darbo standartus – tokio dalyko iš tikrųjų nėra. Viskas daroma tik dėl reklamos ir tam, kad prisitraukti daugiau vartotojų, kurie pirktų jų produktą. Ji kartu su savo komanda siekia, kad tokios įmonės, valdžios organizacijos negriautų natūralių namų gyvūnams, kuriems tai yra ramybės oazė. Žinoma, kad tokių institucijų darbas yra reikalingas ir svarbus, bet viena pusė vis tiek kenčia – tai gyvūnai.
Sanchez manymu yra priemonių, kuriomis galima sustabdyti palmių aliejaus išgavimo procesą. Jeigu niekas nebepirks ir nebevartos tų produktų, visa sistema sugrius ir viešasis sektorius turės ieškoti kitokių būdų. Daktarė nemano, kad tai per vėlu daryti. Svarbu kažką daryti dėl to, kad bejėgiai gyvūnai nenukentėtų ir rodyti pavyzdį ateities kartom, kurios seks mūsų pavyzdžiu.
