Nors yra daugybę skirtingų ekspertų, kurie dirba su personažų išvaizda filmuose, jie nėra apsaugoti nuo klaidų. Žiūrovai kartais pastebi makiažą ar kostiumus, kurie negalėjo egzistuoti laikotarpyje, kurį vaizduoja filmas.
Pažvelkime į visažistų ir kostiumų dizainerių klaidas, padarytas populiariuose filmuose.
„Pavojingas metodas“ (A Dangerous Method)
Po savotiškos kriminalinės dilogijos „Smurto istorija“ (A History of Violence, 2002) ir „Rytietiški pažadai“ (Eastern Promises, 2007) režisierius Davidas Cronenbergas biografinėje dramoje „Pavojingas metodas“ narsiai nėrė į klaidžius ligotos sąmonės labirintus, kad paaiškintų masėms, kuo žmonijai nusipelnė psichoanalizės tėvas Siegmundas Freudas ir jo garsiausias mokinys Carlas Jungas.
1904 metais rugpjūčio vidury į vaizdingą Burgholzli kliniką Ciuriche buvo atgabenta keista pacientė, iš pažiūros atrodanti kaip tikra beprotė. Naujus gydymo būdus diegiantis gydytojas Carlas Jungas, susižavėjęs S. Freudo „Kalbėjimo vaistais“ pavadinta metodika, iš karto susidomi šia impulsyvia paciente.
Vienoje filmo scenoje Kira Naitli dėvi tik korsetą, o tai prieštarauja originalioms taisyklėms, kurios atsirado kartu su šio drabužio dėvėjimu. Tais laikais moterys niekada nedėvėtų korseto vieno pačio.
„Vėjo nublokšti“ (Gone with the Wind)
Margaret Mitchell novelė „Vėjo nublokšti“ daugumai vis dar yra svarbus literatūrinis palikimas. 1939 metais išleistas filmas buvo ne ką mažiau garbinamas, nei pati knyga.
Kad ir kokia madinga buvo Skarlet Ohara, ji negalėjo numatyti drabužių tendencijų kelis dešimtmečius į priekį. Jos garsi siauros formos raudona suknelė su plunksnomis ir cirkoniu neturi nieko bendro su pilietinio karo mada – ją labiau įkvėpė 1930–1940 m.
„Julijus Cezaris“ (Julius Caesar)
1953 m. filme dauguma moterų dėvi ekstravagantiškas „kulkų“ liemenėles. Senovės Romoje moterys dėvėdavo strofiumą, šiuolaikinės liemenėlės prototipą, bet tikrai ne „kulkų“ liemenėles.
„Rudens legendos“ (Legends of the Fall)
Edvardo Zviko režisuota drama apie tris brolius – Tristaną, Alfredą, Samuelį bei jų tėvą, kurie gyvena atokiose Montanos kalvų papėdėse. Juos visus sieja meilė šeimai, iki tos akimirkos, kuomet visi trys broliai įsimyli tą pačią moterį, įkūnijamą Džiulijos Ormond. Viskas komplikuojasi, kuomet konkurencija tarp vyrų virsta neapykanta. Juosta uždirbo 160 milijonų dolerių ir padėjo įtvirtinti Bradą Pitą kino industrijoje, kaip pagrindinių rolių aktorių. Už šį vaidmenį Pitas buvo 
nominuotas Auksiniam gaubliui, kaip geriausias aktorius, dramos kategorijoje.
Bandydami sukurti romantišką išvaizdą, dizaineriai nepaisė istorinių faktų. Brado Pito personažas turi gražius šviesius plaukus ir barzdą, tačiau jie tame laikotarpyje buvo nepriimtini. Tuo metu vyrai būdavo su vešliais ūsais bei trumpais plaukais.
„Karalius Artūras“ (King Arthur)
Filmas, kuris vaizduoja V a., rodo riterius sunkiaisiais metaliniais šarvais. Tačiau iki XIV a. tokie šarvai buvo pagaminti iš odos, o tik grandininiai šarvai buvo pagaminti iš metalo.
„Haris Poteris ir Fenikso brolija“ (Harry Potter and the Order of the Phoenix)
Filmas pasakoja apie įvykius, nutikusius 9-ajame dešimtmetyje ir drabužiai atitinka šį laikotarpį, tačiau jie vis tiek nėra tobuli. Dudlis Durslis dėvi „G-Unit“ šortus, kuriuos sukūrė „50 Cent“ 2003 m.
„Sveika, Dole!” (Hello, Dolly!)
Filmo istorija vyksta Niujorke, XIX a. pabaigoje, kai tokios šukuosenos, lūpų blizgesys ir akių makiažas dar neegzistavo. Bet filmas vis tiek gavo 3 „Oskarus“ ir tapo vienu svarbiausių dešimtmečio filmų.
„Karalienė Margo“ (Queen Margot)
Viso filmo metu moterys dėvi dailias sukneles atvirais pečiais. Jos 
atrodo puikiai, tačiau XVI a. moterys niekada nepaisė apdangalų. Jie apsaugojo jas nuo šalčio, sugėrė prakaitą ir juos buvo tikrai lengva išskalbti.
Kita dizainerių klaida – pagrindinės veikėjos tiesūs ir nuleisti plaukai. Remiantis keliais Karalienės Margo portretais, ji turėjo garbanotus ir sukeltus plaukus.
„Danų mergina“ (The Danish Girl)
Filmas „Danų mergina“ pastatytas pagal Deivido Ebershofo romaną, išleistą 2000-aisiais. Subtiliai ir melancholiškai pastatytos dramos režisierius yra Tomas Huperis, dar žinomas dėl tokių darbų kaip „Vargdieniai“ ir „Karaliaus kalba“. Filme pasakojama apie vieną pirmųjų lyties keitimo operacijų pasaulyje. Nors dramoje vaizduojami įvykiai vyko prieš šimtą metų, šio filmo tema yra ne mažiau aktuali ir šiomis dienomis.
Filmo istorija prasideda 1926 m., tačiau pirmoje filmo pusėje galime 
pamatyti moteris aptemptomis suknelėmis, kurios neturi nieko bendra su 1920-ųjų mada.
Filmo pradžioje Gerdos šukuosena gana netinkama, nes tais laikais moterys pirmenybę teikė banguotiems plaukams.
„Marija, Škotijos karalienė“ (Mary, Queen of Scots)
Tolima monarchės Anos giminaitė Marija Stiuart (1542 – 1587) Škotijos 
karaliene buvo paskelbta vos gimusi kaip vienintelis staiga mirusio jos tėvo karaliaus Jokūbo V teisėtas vaikas. Likimas lėmė jai būti paskutiniąja savo šalies valdove katalike. Aišku, kad vos gimęs kūdikis valdyti šalies negalėjo, todėl faktiniu valdovu tapo Marijos giminaitis regentas Jamesas Hamiltonas.
Karūna ant Marijos galvos buvo uždėta 1543 m. rugsėjo devintąją. Bet netrukus kilo maištas, Škotiją ėmė siaubti britų kariuomenė ir pagalbos teko kreiptis į prancūzus. Marija net buvo ištekinta už Pranciškaus II-ojo ir tapo Prancūzijos karaliene. Bet tapusi našle Marija Stiuart inkognito grįžo į Škotiją ir, padedama katalikybę išpažįstančių aristokratų, pareiškė pretenzijas į visos Anglijos sostą. 
Ji atsisakė teisėta Anglijos karaliene pripažinti Elžbietą pirmąją, todėl užsitarnavo pastarosios mirtiną neapykantą.
Filme „Marija, Škotijos karalienė“ aktorė Serša Ronan įsivėrusi asimetrinius auskarus, kurių XVI a. Škotijoje net nebuvo.
